Christophe de Margerie, specialiai tokiai kelionei statytas 984 pėdų (300 metrų) ilgio tanklaivis, tapo pirmuoju laivu, įveikusiu vadinamąjį Šiaurės jūrų kelią be ledlaužių pagalbos, pranešė laivo savininkė Sovcomflot.
Ši kelionė tapo kulminacija šimtmečių ilgumo laivybos svajonės ir RF prezidento Vladimiro Putino plano, kurio vyriausybės paskelbė planus apie pasinaudojimą Arkties klimato kaita politiniam ir ekonominiam pranašumui stiprinti.
„Tai svarbus Arkties atvėrimo įvykis,“ sakė p. Putinas per pirmąją tanklaivio kelionę šiais metais.“
Suskystintas gamtines dujas gabenantis laivas kelionę iš Norvegijos į Pietų Korėją baigė vos per 19 dienų, 30% greičiau, nei įprastiniu maršrutu per Sueco kanalą, pažymėjo kompanija.
Jūreiviai daug amžių ieškojo Šiaurės jūrų kelio: trumpesnio, greitesnio maršruto tarp Atlanto ir Ramiojo vandenyno per Arktį. Istoriškai dėl storo ledo ši kelionė buvo neįmanoma. Praėjusiame amžiuje, pasinaudojant specializuotais ledlaužiais, tokia kelionė tapo įmanoma, tačiau nepateisinamai brangi ir tik vasaros mėnesiais, kai ledas ploniausias.
Bet spartūs klimato pokyčiai smarkiai pakeitė regiono ledą, ir Sovcomflot pranešime rašoma, kad laivas galėtų keliauti „visus metus sunkiomis oro sąlygomis.“
Laivas pavadintas Christophe de Margerie, buvusio Prancūzijos energetikos kompanijos Total direktoriaus, žuvusio per lėktuvo katastrofą Maskvos Vnukovo oro uoste 2014 metais, vardu. Pirmojo iš planuojamos 15 panašių tanklaivių flotilės laivo unikaliai sustiprintas plieninis korpusas gali įveikti iki keturių pėdų (120cm) storio ledą.
Šį maršrutą nuo pirmojo reiso 1906 metais įveikė mažiau nei 500 laivų, tačiau Sovcomflot sako planuojantis šią kelionę padaryti nuolatine. Kol kas šis maršrutas vis dar brangus dėl didelių draudimo įmokų ir saugumo priemonių. Pernai metų Kopenhagos Verslo mokyklos pranešime planuojama, kad transarktinė laivyba ekonomiškai patraukli nebus iki 2040 metų.
Ekspertams planuojant tolesnio Arkties tirpimo, kelios šalys ieško būdų šiuo tirpsmu pasinaudoti — klodamos kabelius ir gręždamos naftos, gamtinių dujų gręžinius ir ieškodamos kitų išteklių.
Šį lengvesnį išteklių pasiekimą lydi didėjanti politinė įtampa. Kanada teigia, kad Arkties archipelago vandenys yra jos vidiniai vandenys, su kuo nenori sutikti JAV ir kitos šalys.
Grenlandija, autonominis Danijos regionas, teigia turinti išskirtines teises į didžiulį kalvagūbrį, kurį laiko jos kontienentinio šelfo dalimi, besitęsiančia šimtus kilometrų Arkties vandenyno dugnu.
2007 metais Rusijos povandeninis laivas įsmeigė Rusijos vėliavą jūros dugne po Šiaurės ašigaliu.
