2023 m. Ukraina gavo įvairių naujų vakarietiškų ginklų, įskaitant tolimojo nuotolio raketas, tankus, priešlėktuvinės gynybos sistemas, ir užsitikrino taip trokštamų naikintuvų F-16 tiekimą. Gruodžio mėnesį Europos Vadovų Taryba istoriniu balsavimu nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina.
Tačiau vis dar yra nemažai kliūčių, o kai kurios problemos artėjančiais metais tik dar labiau išryškės.
„Europa nemoka kariauti. Ginkluotės gamyba nėra pati populiariausia verslo sritis“, – cituojamas D. Kuleba.
„Deja, mūsų draugai per daug laiko praleido svarstydami, kaip ir kada padidinti ginklų ir amunicijos gamybą“, – pridūrė jis.
Pagrindinės problemos: patiems užsitikrinti pagalbą ir Rusijos raketos
Vengrija sėkmingai blokuoja 50 mlrd. eurų pagalbos paketą Ukrainai, kuris dabar atidėtas iki vasario mėn. Europa nesugeba pagaminti ir taip laukto 1 mln. artilerijos pabūklų sviedinių, o JAV Kongresas atideda balsavimą dėl pagalbos Ukrainai.
Kitas diplomatinis iššūkis – Rusijos raketos Ukrainos teritorijoje: atrodo, kad nuolatinio apšaudymo problemą bus sunku išspręsti.
„Rusija sukūrė labai sudėtingas tiekimo grandines, kuriose dalyvauja jos žvalgybos agentai, kad užtikrintų atsarginių dalių tiekimą“, – gruodžio 19 d. išskirtiniame interviu laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė D. Kuleba.
Kalbėdamas apie įstrigusią ES ir JAV pagalbą, ministras įsitikinęs, kad Ukraina ją gaus, tačiau nelabai aišku, kada tiksliai. Kalbėdamas apie sankcijų veiksmingumą ir Vakarų pastangas stabdyti Rusijos karinę pramonę, D. Kuleba buvo ne toks užtikrintas, tačiau apskritai liko nusiteikęs optimistiškai.
Priminimas Europai: ant kortos pastatytas jūsų pačių saugumas
Užsienio reikalų ministerija aktyviai dalyvavo pastangose atgabenti naikintuvus į Ukrainą, siekdama tiek politinių sprendimų perduoti naikintuvus, tiek paspartinti mokymus, suteikiant anglų kalbos kursus Ukrainos pilotams, „nes be pakankamo anglų kalbos mokėjimo negalima gauti tinkamo mokymo“.
„2022–2023 m. gavome visų rūšių ginklų, kurie (mums) buvo neprieinami, įskaitant tolimojo nuotolio raketas, – sako A. Kuleba. – F-16 yra pakeliui. Pagal planą vyksta (pilotų) mokymai.“
Aprūpinimas įvairia vakarietiška ginkluote – nuo oro gynybos sistemų „Patriot“, artilerijos sistemų HIMARS ir tolimojo nuotolio raketų ATACMS iki tankų „Abrams“, o dabar ir naikintuvų F-16 – gerokai sustiprino Ukrainos gebėjimą kovoti. Plataus masto karo pradžioje Ukraina savo sostinę gynė sovietų gamybos ginklais ir kai kurių Vakarų šalių tiekiamomis prieštankinėmis sistemomis „Javelin“.
Vis dėlto nežinia, ar Vakarai sugebės išlaikyti tempą aprūpindami Ukrainą moderniais ginklais ir amunicija, kad ši galėtų kovoti brangiai kainuojančiame kare, kurio pabaigos nematyti.
„Mane labiau neramina gynybos pramonės plėtros tempai, o ne naujų ginklų rūšių atvežimas“, – atviravo A. Kuleba.
Šiuo metu Rusija karo veiksmams skiria apie 35 proc. savo biudžeto ir aktyviai apsirūpina kariniais ištekliais iš sąjungininkų valstybių: Baltarusijos, Irano ir Šiaurės Korėjos. Jos aprūpino Kremlių pigiais, bet mirtinais bepiločiais ir daugiau kaip milijonu vienetų amunicijos sviedinių.
Pasak ministro, Rusija sugebėjo sėkmingai transformuotis į karo ekonomiką.
„Rusijos gynybos pramonė priklauso valstybei. Autoritarinio valdymo kontroliuojamos pramonės sąlygomis lengviau (auginti karinę gamybą). Net ir turint labiausiai sankcijomis suvaržytos šalies pasaulyje statusą, vis tiek lengviau savo pramonę įvesti į karo sferą ir didinti gamybą“, – sako A. Kuleba.
„Europa akivaizdžiai turi technologinį pranašumą. Problema ir iššūkis, su kuriuo jos susiduria, yra tos technologijos gamybos masto didinimas. Apgailestauju, kad turiu tai pasakyti, bet to nepakaks, jei situacija nepasikeis. Ir Rusija mus aplenks“, – aiškino jis.
Pasak Kulebos, ES valstybės narės, JAV ir kitos Vakarų šalys vis labiau nesutaria dėl ginkluotės gamybos, o protekcionizmas trukdo bendrai gamybai.
„Sprendimas – sukurti tam tikrą visų ES, JAV ir panašiai mąstančių šalių gynybos pramonės šakų suderinimo lygį. Kad jos veiktų kaip viena vientisa sistema“, – sako jis ir priduria, kad visiškas suderinimas neįmanomas dėl kai kurių šalių intelektinės nuosavybės ir nacionalinio saugumo problemų.
„Mes su jomis sąžiningai kalbamės, – sako Kuleba. – Šiandien šiose diskusijose arba šiose pajėgumų stiprinimo pastangose ant kortos pastatyta Ukraina. Bet kas pastatyta ant kortos rytoj? Tai jų pačių saugumas – Europos šalių saugumas. Nes jei kas nors tiki, kad Putinas nedrįs pulti NATO šalies, jei laimės Ukrainoje, tas žmogus arba yra naivus, arba šiame diskurse siekia Rusijos interesų“.
Pagalba iš JAV ir Europos pasieks, tačiau tai gali kainuoti daugiau ukrainiečių gyvybių
Pokalbis su Kuleba, įvykęs likus kelioms dienoms iki Naujųjų metų, nustatė pokalbio toną. Ukrainai dar nepavyko užsitikrinti taip reikalingos JAV ir ES paramos, o tai kėlė grėsmę šalies karo veiksmams ateinančiais metais.
„Esu įsitikinęs, kad Ukraina ir toliau gaus Jungtinių Valstijų paramą“, – sako A. Kuleba, pridurdamas, kad dabar diskutuojama ne apie tai, remti Kijevą ar ne, bet apie tai, ką respublikonai gaus už savo paramą.
„Kas yra geriau? Nebūti debatų dalimi ir būti pamirštam, ar būti (vidaus politikos) debatų dalimi ir galiausiai juos laimėti“, – retoriškai klausė Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Paklaustas apie tiksinčią uždelsto veikimo bombą, kai eksprezidentas Donaldas Trumpas gali grįžti į Baltuosius rūmus ir nutraukti pagalbos Ukrainai teikimą, D. Kuleba sako, kad tai kainuos papildomų gyvybių – tuomet naujoji JAV vyriausybė galiausiai vis tiek atnaujintų pagalbą.
Kuleba taip pat įsitikinęs, kad ES irgi skirs žadėtas lėšas. Tačiau tam gali prireikti daugiau laiko ir kitokio požiūrio.
Kalbėdamas apie aiškią Vengrijos antiukrainietišką poziciją, Kuleba atsargiai formuluoja savo žodžius.
„Jei vieną dieną bus įrodyta, kad Rusija turi ką nors bendro su dabartine Vengrijos padėtimi, tai visų pirma bus katastrofa Europos Sąjungai“, – aiškino jis.
