Vaiko teisių apsaugos įstatymas. Seimas priėmė įstatymą, kol buvote išvykęs, kaip vertinate jį?
Jis yra kompromisinis, mano galva, tikrai labai sustiprino tą dalį, kuri kalba apie tai, kad valstybė turi pirmiausia stiprinti šeimas, vietoj to, kad jas baustų. Įstatymas sustiprintas vertybinėmis nuostatomis, taip pat yra ir labai praktinių sprendimų, kaip tai turėtų būti užtikrinama. Šia prasme įstatymas yra dar labiau subalansuotas – turėtų apsaugoti ir vaikus, bet taip pat sukurtų šeimoms ir teisinį saugumą, kad valstybė nepiktnaudžiautų savo valia darydama sprendimus dėl vaikų apsaugos šeimos sąskaita.
Opoziciniai socialdemokratai Seime po įstatymo priėmimo sakė, kad šiuo įstatymu bus leidžiama mušti vaikus. Teigia, kad yra ne vaikų teisių apsaugos įstatymas, o šeimos gynimo įstatymas.
Iš tiesų, tai kas bekalbėtų ir beteigtų, kad šiuo įstatymu priimamas leidimas smurtui prieš vaikus, tikrai ne. Visas, bet koks smurtas prieš vaikus yra draudžiamas, bet, kas yra diferencijuojama, kur yra padaryti pakeitimai, tai tos pasekmės, kurios liečia šeimą, jeigu yra pažeidžiamos vaiko teisės, tai, pirmiausia, yra padedama šeimai, jeigu matoma, kad reikia vaiką apsaugoti, įvedamas naujas institutas – laikinosios priežiūros. Ir tas institutas kalba apie tai, kad mes nebedarysime taip, kaip darėm iki šiol ir darom, kol įstatymas įsigalios, kad per 3 dienas tarnybos turi kreiptis į teismą, kad būtų apribotos tėvų teisės.
Tai pagal įstatymą, kuris įsigalios nuo kitų metų sausios 1 dienos, iš tėvų bus galima paimti vaiką apsaugant jį ir priskiriant seneliams, arba net vienam iš tėvų keliantis į krizių centrus, ar kitiems suaugusiems, kuriuos nurodo tėvai. Tarnybos 30 dienų dirbs su šeima ir vaiku tam, kad vaikas vėl grįžtų į šeimą ir galėtų tinkamai funkcionuoti. Jeigu tų 30 dienų nepakanka, dar galima pratęsti laikotarpį, viso būtų 60 dienų, per kurias tarnybos turėtų padaryti viską, kad vaikui sudarytų sąlygas grįžti į šeimą.
Per šį laikotarpį nebus apribotos tėvų teisės, kaip yra dabar, ir jie bus pilnai atsakingi už savo vaikus. Tokiu atveju, mano galva, valstybė ir šeimos labiau bendradarbiaus, kad vaikų auginimas šeimoje pavyktų.
Įstatymas šeimoms suteiks daugiau teisių, bet ar yra dalykų, kurie įstatyme kliūtų, kuriuos reikėjo galbūt kitaip padaryti?
Iš to, ką siūlė ministerija, didžioji dalis yra įstatyme. Atsiradusios tam tikros papildomos sąvokos tikrai buvo ilgai diskutuotos, ieškota sprendimų. Tiek dėl realaus ir tiesioginio pavojaus sveikatai, gyvybei, saugumui, tiek dėl naujai atsiradusios reikšmingos žalos sąvokos. Tas paskutinis variantas, kuris gimė prieš balsavimą svarstymo fazėje, tai būtent atsiradęs reikšmingos žalos kaip pasekmės sąvoka, sukėlė daug nerimo ir susipriešinimo Seime. Dėl šio niuanso, opozicija ištraukė korteles, nors, kaip ir sakiau, įstatymas yra labai didelių kompromisinių pastangų pasekmė.
Kas yra ta reikšminga žala?
Reikšmingos žalos sąvoka yra apibrėžiama įstatyme, tai yra reikšminga žala sveikatai ir taip yra apibrėžta, kad bet kokia žala, sukuriama sveikatai ar normaliai vystymosi raidai, ji priskiriama kaip reikšminga. Tai reiškia, kad turi būti toks pavojus sveikatai, gyvybei ir saugumui, kuris sukeltų reikšmingą žalą, tik tada tarnybos po tų 30 ar 60 dienų laikinosios priežiūros galėtų kreiptis į teismą, kad būtų apribotos tėvų teisės, jeigu tėvai per tą laikotarpį nedėjo pakankamai pastangų, kad vaikas gyventų šeimoje. Reikšmingos žalos dalis atsiranda tik paskutiniame etape – kreipiantis į teismą. Dėl to įstatymas sudaro visas sąlygas vaiką apsaugoti tinkamai, kad jis nepatirtų smurto, jeigu yra smurtaujama bei taip pat atsižvelgus į šias sąvokas priimti tinkamus sprendimus dėl šeimos.
Reikšminga žala yra gan plati sąvoka, kas tai – mušimo žymės, mėlynės ar sloga?
Šia sąvoka yra apibrėžta beveik viskas. Tiesa, tai yra kaip pasekmė. Jeigu yra smurtaujama ir pasilieka tam tikras galimas poveikis sveikatai, gali būti ir mėlynės, didesni sužalojimai, jie jau yra traktuojami kaip reikšminga žala, nes tai yra smurto pasekoje. Jeigu tiesiog yra sloga arba atsiranda mėlynės tiesiog atsitiktinai, žinoma, to negalima būtų priskirti prie reikšmingos žalos, padarytos vaikui. Turi būti sąsajos su suaugusiųjų veiksmu. Tiesa, įstatyme atsiranda galimybės momentas – jeigu galimai nutiks reikšminga žala. Čia ir atsiranda diskusinis elementas, kad be kiekvieną pavojų gali įvertinti, ar liks kažkokios pasekmės vaikui ar ne – jo sveikatai ar normaliai vystymosi raidai. Galimai reiškia, kad bet kuriuo atveju palieka tam tikrą erdvę net ir tarnautojams patiems spręsti, ar pavojus, kuris dabar egzistuoja vaiko teisių ribose, ar jau reikia priimti sprendimus teismo būdu.
Dar viena, žmonėms aktuali sfera, išmokos. Premjeras užsiminė, kad vaiko pinigai gali būti didinami. Ar yra žinoma, kiek jie bus didinami ir kokia galutinė suma numatoma?
Yra keletas alternatyvų. Tęsiant pažadą šeimoms ir visuomenei, vaiko pinigai bus didinami. Didinimas yra numatytas ir 2020, ir 2021 m. Sprendimus darome remdamiesi dviem kriterijais. Vienas – kaip sustiprinti šeimas, didinant bendrąją išmokų dalį, kurią gauna visi vaikai, bet taip ir aiškiai skaičiuojam, turėdami labai aiškų šeimų demografinį paveikslą, kaip tie vaiko pinigai, ypač papildoma dalis, kuri lygi 20 eurų, daugiavaikėms ir testuojamos pagal pajamas, kaip papildoma išmokos dalimi prisidėti prie tų šeimų, kurios skursta ir augina daugiau vaikų, nes ten tas skurdas yra vienas didžiausių.
Kokios yra išvados, mažėja vargstančių šeimų?
Vaiko pinigai yra ženkli priemonė mažinti skurdą, netgi tas padidinimas iki 50 eurų, bent 3 proc. vaikų skurdas sumažėjo. Tai yra pakankamai ženklu, turint galvoje, kad vaikai yra viena labiausiai skurstančių grupių. Matome, kad situacija ženkliai gerėja tiek praėjusiais, tiek šiais metais. Dar kitais metais planuojame, kad dar prisidės, ypač tose šeimose, kur augina vienas iš tėvų, turi 3 ir daugiau vaikų. Joms bus didžiulė pagalba, nekalbant apie tai, kad šeimos kur kas geriau gyvena, kalbant apie tai, kad našta, tenkanti tėvams išlaikyti vaikus, mažėja.
Tai gal tie 50 eurų yra per mažai? Ar nuo kitų metų bus keliama, kiek, bus 100 eurų pasiekiama?
Tai žinoma. Dėl to kėlimas yra numatytas – kad augtų tiek bendroji išmokų dalis, tiek papildoma priemoka. Bus keliama ir visoms šeimoms, ir papildomai toms šeimoms, kurios skursta ir yra daugiavaikės. Konkrečius skaičius pasakysim tuo metu, kai susiderinsiu su finansų ministru dėl ateities biudžetų, bet 100 eurų siekinys yra, yra įsipareigojimas kadencijos pabaigoj, kad tą sumą pasieksim, tai mes arba prie jos priartėsim, arba peržengsim. Kai kurioms grupėms tikrai peržengsim, kad tas pajamas gautų (kalbama apie pačias neturtingiausias, skurstančias, daugiavaikes bei turinčias vaikus su negalia šeimas).
Pensijų reforma. Kaip sekasi ją įgyvendinti, galbūt planuojat ir pensijas, ne tik, kad galimybę privačiai kaupti, bet ir pensijas didinti?
Nuo šių metų sausio turime tokį ypatingą laikotarpį, kai turime apsispręsti, kaupti papildomai ar ne. Kaupimo reforma vyksta pakankamai gerai, nes visuomenė diskutuoja, žmonės skaičiuoja, yra duoti instrumentai, tariasi vieni su kitais, pakankamai aktyvūs ir patys fondai, pristatydami savo produktus, tai kas yra gerai padaryta, tai, kad kaupimas yra atskirtas nuo Sodros dalies, dabar jos nebekonkuruoja – kiek moku Sodrai, tokią pensiją gausiu, o tiek, kiek sumoku kaupime, tiek turėtų man grįžti iš kaupimo. Tai viena kitą papildanti sistema. Yra dvigubai sumažinti kaupiamųjų fondų administraciniai tarifai ir taip pat valstybė skatina kaupti, prisidėdama valstybės dalimi.
Vieni daro sprendimus nedalyvauti sistemoje ir išeiti su visais pinigais į Sodrą, juos skaičiuojam tūkstančiais, tų, kurie sustabdo savo dalyvavimą – nebekaupia papildomai, tie pinigai yra investuojami, jie sukasi, tokių skaičiuojame dešimtimis tūkstančių, bet atitinkamai kita grupė, kuri apsisprendžia dalyvauti ir dalyvauti pilnu dalyvavimu – 3+1,5 proc., tai tokių yra labai panašiai, kaip tų, kurie sustabdo dalyvavimą. Kol kas, mano galva, pati sistema yra tvari, nėra išbalansuota ir negalime kalbėti apie žlugimus. Sąmoningumas auga, žmonės apsisprendžia – kaupti ar ne ir kaip tai daryti.
Dėl pensijų didinimo taip pat darome skaičiavimus, turint galvoje, kad Europos Komisija jau kelintus metus kalba apie skurdą ir nelygybę, kaip vienus iš problematiškiausių mūsų šalies rodiklių, turint galvoje, kad jeigu mes itin intensyviai ir sparčiai didinam pensijas, vistiek yra viena iš labiausiai skurstančių grupių, taip pat šiuo metu darom skaičiavimus, kuriuos artimoj ateity pristatysime ir premjerui, tam tikras alternatyvas, kaip padidinti pensijas.
Daugiau naujienų portalo tv3.lt diskusijoje:
