Nors nuo XIV amžiaus lietuviai tapo krikščionimis ir perėme visas katalikų Bažnyčios tradicijas, vis dėlto galime vadintis viena tų tautų, kuri sugebėjo išsaugoti ir didelę dalį senųjų tradicijų, vaidinančių svarbią rolę mūsų gyvenime.
Daugybė papročių prisimename artėjant Kūčių vakarui, mat daugelis jų žada turtingus, sveikus, sočius ir laimingus ateinančius metus, o kartais – ir ateinantį gyvenimą. Norite užsitikrinti sėkmę? Tuomet įsidėmėkite sėkmę lemiančius dalykus ir tinkamai pasiruoškite Kūčioms.
Kaip prisišaukti sėkmę
Senovėje lietuviai tikėjo, kad tiems, kurie Kūčių dieną iš miško parsiveš bent vieną vežimą malkų, seksis visus metus. Laikui bėgant vežimų niekas nebevežė, tačiau vis dar gajus paprotys parsinešti į namus glėbį ar du malkų.
Per Kūčias rengtos savotiškos varžybos: apklotą dviese traukdavo kiekvienas į save. Kam pavykdavo nugalėti, to laukdavo visokeriopai gausūs metai.
Itin gajus paprotys – Kūčių naktį palikti dvasioms vaišių. Tikėta, kad šitaip jos bus mielesnės ir globos savus gyvuosius.
Jeigu norite, kad ateinanti vasara būtų be audrų, nedirbkite Kūčių dieną jokių triukšmingų darbų.
Per Kūčias dengdami stalą atminkite, kad patiekalų turi būti ne mažiau nei dvylika. Kitaip tariant, galioja viena taisyklė, kuo gausesnis stalas, tuo sotesni bus metai.
Mylimųjų paieškos
Laikantis tradicijų, po Kūčių vakarienės prasideda burtų metas. Nemanykite, kad senovės lietuviai pasistatę krištolo rutulį ateitį stengėsi numatyti – burtams buvo pasitelkiamos pačios įvairiausios ir kartais itin netikėtos priemonės.
Vienas naujesnių burtų, skirtas vienišiams, atrodo taip: čiupkite į saują kūčiukų. Jei skaičius porinis, ateinančiais metais rasite antrąją pusę, na, o jei skaičius nelyginis, teks dar metus pakentėti.
Labai skubančios ištekėti merginos stodavo į eilę prie durų ir mesdavo batą. Jei batas smaigaliu atsisukdavo į duris, tai reiškė, kad ateinančiais metais reikia laukti vestuvių. Žinoma, iš karto po šio burto tos, kurioms lemta ištekėti, skubėdavo į lauką klausyti, kurioje pusėje šunys loja, mat jaunikis turėsiąs atkeliauti būtent iš tos pusės.
Nemažai reikšmės Kūčių naktį turėdavo ir sapnai. Pavyzdžiui tikėta, kad Kūčių naktį išsiplovus galvą, išsišukavus plaukus medinėm šukom ir pasidėjus jas po pagalve, merginos naktį turėtų susapnuoti savo antrąją pusę.
Gajus paprotys buvo Kūčių vakarą bėgti į lauką ir apkabinti tvorą. Jei apkabintos tvoros stulpelių skaičius lyginis – kitąmet atsiras antroji pusė.
Drąsuoliai Kūčių naktį žiūrėdavo į veidrodį, tačiau jame buvo galima išvysti ne tik trokštamus dalykus: jei pro akis praslinkdavo kartas, tai reiškė mirtį. Vis dėlto jei žiūrintis į veidrodį pamatydavo merginą ar vaikiną, tai reiškė sėkmę ieškant antrosios pusės.
Finansinė sėkmė
Po balta staltiese, klojama ant Kūčių stalo, buvo dedama šieno arba šiaudų. Pavalgę vakarienę visi paeiliui traukdavo šiaudą iš po staltiesės. Kieno ištrauktas šiaudas būdavo ilgiausias, tas gyvensiąs ilgiausiai. Jei ištrauktas šiaudas sutrupėjęs, susisukęs, negražus, kreivas – to laukia varganas gyvenimas, o jei šiaudas storas, šakotas – turtingas.
Tikėta, kad Kūčių naktį po pagalve pasidėjus dvilypį (dvigubą) lazdyno riešutą, o Kalėdų rytą įsidėjus jį į piniginę, šioje visada būsią pinigų.
Net ir mažiems vaikams Kūčių dieną duodavo smulkių pinigėlių, kad šie turėtų juos kišenėje. Manyta, kad būtent šitaip bus prisišaukta finansinė sėkmė ir visus ateinančius metus kiekvienam šeimos nariui netrūks pinigų. Be to, galvota, kad maudynės šaltame vandenyje, kuriame paberta aukso ir sidabro monetų, taip pat prišaukia pinigus į namus.
Išvardyti papročiai ir burtai – vieni nedaugelio, tačiau itin svarbūs. Burdami, bandydami prisišaukti sėkmę, nepamirškite nuoširdžiai tikėti tuo, ką darote. Štai tada tikrai sulauksite to, ko labai trokštate.
