Seimas balandį dėl įsiteisėjusio nuosprendžio nusprendė pradėti apkaltos procesą V.Gapšiui ir kreipėsi į KT išvados, ar jo veiksmai neprieštarauja Konstitucijai, ir ar jis gali eiti Seimo nario pareigas.
Savo nutarime KT pažymi, kad negali vertinti V.Gapšio veiksmų, kurie buvo atlikti iki jam duodant Seimo nario priesaiką.
„Pareiškėjas, be kita ko, prašydamas pateikti išvadą, ar Seimo nario V.Gapšio veiksmai prieštarauja Konstitucijai, prašo ištirti, ar Konstituciją atitinka tie įsiteisėjusiu teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyti Seimo nario V.Gapšio veiksmai, kurie buvo atlikti iki jam duodant Seimo nario priesaiką. Taigi Seimas paklausimu prašo tirti atitikties Konstitucijai požiūriu tuos Seimo nario V.Gapšio veiksmus, kurių tirti Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų“, – rašoma nutarime.
Taip pat KT pažymi, kad apkaltą galima pradėti „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“, bet tai automatiškai nereiškia priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo.
Šiuo konkrečiu V.Gapšio atveju, Konstitucinis Teismas „atitinkamai neturi įgaliojimų vertinti atitikties Konstitucijai požiūriu tokių atitinkamų veiksmų, kuriais negalėtų būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika dėl to, kad jie atlikti iki duodant Seimo nario priesaiką; kitaip būtų nepaisoma konstitucinės apkaltos sampratos“, teigiama nutarime.
Apkaltą V.Gapšiui inicijavo opoziciniai konservatoriai po vasario mėnesį paskelbto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jam skirtą 3,6 tūkst. eurų baudą V.Gapšys jau sumokėjo.
Darbo partija bei V.Gapšys laikėsi pozicijos, kad apkalta negalima, nes nusikaltimą jis įvykdė iki tapdamas Seimo nariu. Apeliacinio teismo nuosprendis susijęs su V.Gapšio veikla 2005-2006 metais – tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.
Pats V.Gapšys po balsavimo Seimo nutarimą dėl jo priesaikos vadino „teisiniu nonsensu“, tačiau sakė norintis, kad dėl to pasisakytų Konstitucinis Teismas.
Apeliacinis teismas vasario mėnesį Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą, parlamentarą V.Gapšį ir buvusią finansininkę Mariną Liutkevičienę pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo.
