Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį rengia viešą teisminį posėdį dėl "Lietuvos dujų" bendrovės 34 proc. akcijų paketo privatizavimo ir įsipareigojimų Rusijos koncernui "Gazprom". Seimo narių grupė prašo ištirti, ar Vyriausybės 2004 m. sausio 9-osios sprendimai dėl "Lietuvos dujų" 34 proc. akcijų pardavimo "Gazprom" ir kiti valstybės įsipareigojimai dėl dujų kainų nereguliavimo ir nuostolių atlyginimo neprieštarauja Konstitucijai.
Seimo narių grupės teigimu, ginčijamais Vyriausybės 2004 m. nutarimais Vyriausybės prisiimti įsipareigojimai nereguliuoti gamtinių dujų kainų saugo ne bendrą tautos gerovę, o "Gazprom" interesus. Seimo narių nuomone, už Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą numatyta prievolė atlyginti nuostolius - 100 mln. Lt - bendrovei "Gazprom" laikytina esminiu valstybės turtiniu įsipareigojimu, kurį pagal Konstituciją gali prisiimti tik Seimas. Taigi, teigiama prašyme, Vyriausybė perėmė iš Seimo jai nebūdingus įgaliojimus.
Be to, ginčijamuose nutarimuose yra normų, nukreipiančių į jame nurodytas sutartis, kurios visuomenei nėra žinomos.
Seimo narių grupei atstovauti Konstitucinio Teismo posėdyje paskirtas Seimo narys Jurgis Razma.
J. Razma buvo įregistravęs ir Seimo nutarimo kreiptis į KT projektą.
J. Razmos teigimu, Vyriausybė prisiėmė tokio dydžio valstybės turtinį įsipareigojimą, kurį galima laikyti prieštaraujančiu Konstitucijai. Seimas turi teisę ir privalo leisti tokius ūkinę veiklą reglamentuojančius įstatymus, kurie tarnautų ne vieno užsienio ūkio subjekto interesams, o bendriems tautos gerovės interesams. Vienas iš tokių bendrų interesų - vartotojų teisių apsauga. Būtent šią pareigą Seimas atliko priimdamas naują Gamtinių dujų įstatymą.
J. Razma konstatuoja, kad Vyriausybė peržengė savo konstitucinės kompetencijos ribas, prisiėmė susijusius su įstatymų leidyba bei esminius valstybės turtinius įsipareigojimus, taip pat pažeidė valdžių padalijimo principą.
Vyriausybė 2004-aisiais pritarė Valstybės turto fondo ir "Gazprom" sudarytai "Lietuvos dujų" 34 proc. akcijų pirkimo-pardavimo sutarčiai bei priedams, pagal kurių nuostatas prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus nereguliuoti gamtinių dujų kainų ir atlyginti nuostolius, primena ELTA.
Privatizavimo dokumentus Vyriausybės vardu pasirašė tuometis Valstybės turto fondo generalinis direktorius Povilas Milašauskas. Nors sutarties tekstas, kuriam nutarimu pritarė Vyriausybė, nebuvo oficialiai paskelbtas, tam tikros jos nuostatos buvo atskleistos Seimui ir visuomenei.
Vyriausybės nuomonėje 2005 m. vasarį buvo paaiškinti privatizavimo sutarties patvirtinimo aspektai. Anot J. Razmos, pagal juos matyti, kad sutarties įsipareigojimai jau yra ne Valstybės turto fondo, kaip juridinio asmens, įsipareigojimai, o Vyriausybės prisiimti Lietuvos valstybės įsipareigojimai.
Kaip nurodyta Vyriausybės nuomonėje, sutartyje yra priedo nuostata, kad "Gazprom" sumokėtų 9 mln. litų papildomą pirkimo kainos dalį. Ši sąlyga yra Vyriausybės įsipareigojimas "Gazprom" nereguliuoti per privatizuotas "Lietuvos dujas" tiekiamų gamtinių dujų kainų laisviesiems vartotojams.
Vyriausybės nuomonėje rašoma, kad "sandorio užbaigimo dieną neegzistuoja dujų kainų laisviesiems vartotojams reguliavimas, taip pat yra Lietuvos Vyriausybės vardu pateiktas raštiškas patikinimas apie tai, kad Vyriausybė dujų tiekimo sutarties galiojimo metu neketina išimtinai savo iniciatyva, įskaitant įstatymų leidybos iniciatyvą, priimti sprendimų, inicijuojančių Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ar kitas institucijas nustatyti gamtinių dujų kainas (neįskaitant transportavimo, perdavimo ir paskirstymo kainų) laisviesiems vartotojams arba reguliuoti AB "Lietuvos dujos" pelno, gaunamo iš gamtinių dujų pardavimo laisviesiems vartotojams, lygį su sąlyga, kad skirtumas (marža) tarp AB "Lietuvos dujos" mokamos gamtinių dujų įsigijimo (pirkimo) kainos ir jų pardavimo laisviesiems vartotojams kainos neviršija 15 proc.".
Parlamentaro nuomone, Vyriausybė pritarė valstybės įsipareigojimams nereguliuoti gamtinių dujų kainų, net jeigu tai būtų daroma Seimui įgyvendinant išskirtinę įstatymų leidybos teisę, ir įgaliojo Valstybės turto fondo vadovą tokius įsipareigojimus prisiimti Vyriausybės vardu sudaroma sutartimi. Tokiu būdu Vyriausybė prisiėmė įsipareigojimus dėl dujų kainų reguliavimo įstatymų leidybos srityje ir taip suvaržė Seimo galias.
