Projektas, kurio nebuvo
Baigiantis 2012-ųjų vasarai, kaip grybai po lietaus vienas po kito palei kelią, vedantį iš Raseinių į Šiluvą, pradėjo dygti kryžiai. Gražūs, meniški ir, be abejo, gana brangūs. Prieš Šilinių atlaidus pakelėse išdygo apie trisdešimt kryžių ir koplytstulpių. Prie anos valdančiosios daugumos, kurios „dvasinis lyderis“ buvo dabartinio Seimo narys Remigijus Ačas, buvo suorganizuotas menininkų pleneras ir net 13 (koks skaičius!?) ėmėsi darbo. Buvo sakoma, kad greta piligriminio kelio stovės tik profesionalių menininkų ar tautodailininkų sukurti statiniai.
Viešoje erdvėje tuo metu buvo skelbiama, kad kryžiai statomi vykdant „Šiluvos piligrimų kelio įrengimo“ projektą, kurio vertė – apie 150 tūkst. litų ir kad tai skirta Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui. Įtarios akys neva pastebėjo, kad tuo pačiu metu kilo ir valdovų skulptūrų parkas R.Ačo sodyboje.
Tačiau, neišbuvusi visos kadencijos, 2013 m. balandį griuvo Raseinių rajono valdančioji dauguma, o naujieji rajono vadovai nusprendė peržiūrėti prioritetus. Ir tada paaiškėjo, kad nėra jokio projekto, o tik žodiniai susitarimai, jokiuose dokumentuose Kryžių kelias neegzistuoja. Kalbama apie projektą, pagal kurį net visą penkmetį žadama statyti kryžius, o projekto nėra. Nėra ir jokios vizijos, kur ir kiek tų kryžių reikėtų statyti. Pasak rajono savivaldybės tarybos nario Valdemaro Jaciko, kas žino, gal anuometė valdžia buvo sumaniusi visame kelyje pastatyti kryžių prie kryžiaus – kaip tvorą. „Blogiausia, kad tokia idėja buvo prastuminėjama per jėgą, neatsiklausus nei bažnyčios hierarchų, nei mūsų kunigų. Kiek žinau, jie nusistebėjo dėl to, ar tikrai reikia tokio kiekio kryžių ir ką tuo norima parodyti. Jei kryžiai būtų sustatyti kas 20 metrų, turbūt labiau primintų ne Kryžių kelią, o senovės Romą, kur ant kryžių kabindavo nusikaltėlius. Mano vertinimu, toks vaizdas, kai visas kelias – vien kryžiai, atrodytų nejaukus“, – samprotavo jis.
V.Jacikas sakė, kad jei būtų buvę statomi kryžiai pagal pirminį sumanymą, iš biudžeto būtų imta lėšų tiek, kiek tik nori. „Lėšos buvo numatytos tik pradiniam etapui, bet jei idėją būtų puoselėję toliau, jų būtų reikėję labai daug. Šiandien gal kryžius kainavo 5 tūkst. Lt, rytoj kainuos gal jau 10 tūkst. Lt ir t. t. Tai yra meno kūriniai, autoriniai darbai, už kuriuos mokama, lėšų kiekis galėjo būti nekontroliuojamas.
Sutvarkė Šiluvos seniūniją
Susiformavusi nauja valdančioji dauguma, kurią sudarė socialdemokratai, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“, nusprendė neegzistuojančiam Kryžių kelio projektui skirtus pinigus panaudoti Šiluvos seniūnijos pastatui sutvarkyti, o per tą laiką parengti Kryžių kelio techninę dokumentaciją, pagaliau apsispręsti, kiek tų kryžių reikia statyti, įteisinti kelio projektą. Nauja valdančioji dauguma nesakė, kad reikia naikinti viską, kas buvo pradėta, tačiau jei jau rado tokį palikimą, siekė tą užduotį atlikti civilizuotai, pagal įstatymus. Idėją pametėjo Raseinių krašto istorijos muziejaus kolektyvas: kelyje turi būti penkiasdešimt kryžių – tiek, kiek rožinyje yra karoliukų. O jau buvo svaigstama apie šimtą, pusantro šimto ar dar daugiau kryžių.
Po tokių sprendimų, dalį Kryžiaus keliui numatytų pinigų permetus seniūnijos pastato remontui, prieš praeitas Šilines Šiluvos seniūnas Juozas Šlepas pakvietė visus į labai lauktas įkurtuves. Šitiek metų pačiame Šiluvos centre, prie pat bažnyčios esantis seniūnijos administracinis pastatas atrodė labiau nei apgalėtinai, buvo gėda, kad koks nors užsienio svečias neužsuktų ir, neduodie, į tualetą nepasiprašytų. Keitėsi valdžios, keitėsi pažadai, vis labiau nykdamas keitėsi ir seniūnijos administracinis pastatas, ir jau rodėsi, kad paprasčiau būtų jį nugriauti nei bandyti žadinti naujam gyvenimui.
Po kapitalinio remonto, kuriam iš rajono savivaldybės biudžeto buvo skirta 616 000 litų, buvo įrengtas šlaitinis stogas ir apšiltinta perdanga, apšiltintos išorinės sienos ir cokolinė pastato dalis, apšiltintos ant grunto esančios grindys, rekonstruotos šildymo, vėdinimo, elektros instaliacijos ir apšvietimo sistemos, sukiužę langai bei durys pakeisti naujais. Modernizuotos ir vidaus patalpos. Gražiai sutvarkyta aplinka, pastatytas koplytstulpis, saugosiantis nuo visų galimų negandų.
Apie Kryžių karą
Tačiau dėl tokių valdžios sprendimų labai nepatenkinti liko į opoziciją nustumti buvę valdantieji. Perskirstant pinigėlius, itin aršiai Kryžių kelio idėją stojo ginti rajono savivaldybės tarybos narys Sigitas Vaičius, prie nuverstos daugumos buvęs vicemeras: girdi, jei formuojant biudžetą Taryba nutarė 200 tūkst. litų skirti Kryžių kelio projektui, tokio sprendimo nereikėtų keisti ir t. t. Valdantieji buvusį vicemerą guodė, kad ir mažiau kryžių užteks nuodėmėms išpirkti, jei tik nuoširdžiai melsis. O Gytis Šulinskas netgi tokią išeitį pasiūlė: „Visi žinome, kas yra Kryžių kelio krikštatėvis... Seimo narys Remigijus Ačas. Siūlyčiau jums dviese susimesti arba parašyti prašymą Remigijaus Ačo labdaros paramos fondui, kad skirtų 100 tūkst. litų, ir tada mes jį po mirties paskelbsime šventuoju.“ Bet S.Vaičius laikėsi savo: tai – tęstinis projektas, ateityje kryžius statys patys parapijiečiai...
Šiuo metu palei kelią į Šiluvą stovi jau 43 kryžiai ir koplytstulpiai. Tiesa, trys iš jų stovėjo dar iki šio sumanymo. Šiuo metu rengiamas aplinkos sutvarkymo ir pritaikymo piligrimams projektas, kuriame bus numatytos galimos vietos naujų kryžių, koplytstulpių statybai, informaciniai stendai, rodyklės.
Nuo kryžių skaičiaus šventumas nepriklauso
Tarybos narys Vaidas Kuzmarskis įsitikinęs, kad Kryžių kelio projektas buvo skirtas vieno labai susireikšminusio žmogaus ambicijoms patenkinti: „Žiūrėdamas į šį kelią, aš kartais galvoju, kiek nuodėmių žmogus turi pridaryti, kokia jų gausa turi slėgti, kad bandytų kryžiais išpirkti? Aš tikrai pritarčiau Kryžių keliui ar net visai jų magistralei, jei nuo kryžių gausos priklausytų žmogaus maldingumas, dvasingumas. Bet, mano manymu, nuo kryžių skaičiaus šventesniais netampama. Mane, kaip verslininką, irgi ragino prisidėti prie tų kryžių statybos. Tikrai būčiau prisidėjęs, jei statytojai būtų buvę mažiau nuodėmingi. Be to, kiek žinau, keletas kryžių jau buvo ir nuvirtę. Tikintieji tai traktuoja kaip labai prastą ženklą. Bet mūsų Taryboje jau yra vienas Šventojo Rašto aiškintojas, tad aš nesiimu to daryti, – atviravo V.Kuzmarskis.
Dabartinis rajono savivaldybės vadovas, meras Algimantas Mielinis sakė neprieštaraujantis Kryžių kelio idėjai, bet tik tuo atveju, jei viskas bus daroma civilizuotai ir švaria sąžine: „Kas kas, o jau kryžius turi būti statomas civilizuotai, turint gražų tikslą, o ne norint pasipuikuoti ar pan. Tačiau šis Kryžių kelias kilo stichiškai, be vizijos, be projekto, be dokumentų, be įteisinimo... Ir tokiam chaotiškumui aš nepritariau, nepritariu ir nepritarsiu.“ O jei dar kam nors kyla abejonių dėl nuolat eskaluojamos neva sužlugdytos pirminės Kryžių kelio idėjos, paklauskime paprastų šiluviškių, raseiniškių, kas yra geriau – sutvarkytas seniūnijos pastatas šalia šventovės ar daugybė pakelėje sustatytų kryžių?
Milda Medžiokalnytė
