Kol Šiaulių rajono savivaldybė ir Šiaulių vyskupija aiškinasi, kas turėtų šeimininkauti Kryžių kalne, ši išskirtinė vieta pavirto dilgėlių kalnu – tarp kryžių suvešėjusios piktžolės uždengia kai kuriuos net ir didesnius kryžius. Tokį vaizdą mato ne tik šiauliečiai, bet pamatys ir iš viso pasaulio į sporto žaidynes šią savaitę atvyksiantys sporto mėgėjai.
Piktžolės siekia pažastis
Visame pasaulyje unikalus ir su Šiauliais siejamas Kryžių kalnas pritraukia ne tik maldininkus, bet ir pasauliečius iš viso pasaulio. Prie kryžių pritvirtintos lentelės su užrašais byloja, kad čia kryžius veža ne tik lietuviai ir svečiai iš kaimynių šalių, bet ir atvykėliai iš tolimosios Azijos.
Šią savaitę nuvykę prie Kryžių kalno pamatėme akis rėžiantį vaizdelį – tarp kryžių keroja piktžolės, praėjimui skirtų takų beveik nematyti, dilgėlės siekia pažastis. O netgi lietaus nepabūgusi lenkiškai kalbančių žmonių grupelė fotografavosi tokiose džiunglėse.
Planavo perduoti bažnyčiai
Susisiekėme su Meškuičių seniūne Jolanta Baškiene, kurios vadovaujama seniūnija yra atsakinga už šio objekto priežiūrą. Kaip paaiškėjo iš pokalbio su seniūne, kur du pešasi, trečias ne visuomet laimi. Šiaulių vyskupija su Šiaulių rajono savivaldybe tarpusavyje nepasidalija, kas turėtų šeimininkauti Kryžių kalne.
Dar visai neseniai Vyriausybė ketino Kryžių kalną perduoti katalikų bažnyčiai – statybose paskendusi Šiaulių vyskupija kurpia planus, kaip netoliese pastatyti bažnyčią.
Prižiūri seniūnija
Meškuičių seniūnė guodėsi, kad tik dėl žmonių piniginių aukų seniūnija išgali prižiūrėti Kryžių kalno aplinką, kadangi nei vyskupija, nei rajono Savivaldybė dosnumu nelepina.
Seniūnė teigė, kad kiekvienais metais vasaros pradžioje aplink Kryžių kalną auganti žolė šienaujama pasitelkiant techniką. Tačiau tarp kryžių tankiai suvešėjusias piktžoles esą tenka ravėti tik rankomis. Seniūnė neužsiminė, ar nebuvo mėginama piktžoles išnaikinti nupurškiant jas specialiomis cheminėmis priemonėmis.
Laukia vasaros vidurio
Pasak seniūnės, prioritetas sutvarkyti aplinką yra iki liepos paskutinio savaitgalio, kai vyksta Kryžių kalno atlaidai. Iki tol yra tvarkomasi pagal galimybes, samdomi žmonės, kviečiamos talkos. Kodėl laukiama iki vasaros vidurio ir leidžiama žolynams išbujoti, pašnekovė nepasakė.
„Liepos antrą dieną pagal Viešųjų darbų programą ateis dirbti žmogus, kadangi tarp kryžių augančios žolės neįmanoma šienauti žoliapjovėmis, tenka ravėti rankomis. Liepos 7 ir 8 dienomis planuojame daryti talką, kalbėsime su vyskupu E. Bartuliu, gal Šiaulių vyskupija kaip nors prisidės“, - telefonu „Šiaulių naujienoms“ pasakojo seniūnė J. Baškienė.
Laikosi iš žmonių aukų
J. Baškienė neslėpė, kad tokios talkos iš Šiaulių vyskupijos sulaukianti ne kiekvienais metais, o ir Šiaulių rajono savivaldybė pinigais nesižarsto. Paklausta, iš kur pavyksta priežiūrai gauti finansavimo ir ar užtenka gautų pinigų, seniūnė neslėpė, kad pinigų aplinkos sutvarkymui niekada nebūna pakankamai, susitvarkyti pavyksta tik dėl žmonių aukojamų lėšų.
„Mums reikia susimokėti ne tik už aplinkos sutvarkymą, bet ir už atliekų išvežimą, informacijos centro išlaikymą, už elektrą, kitus mokesčius. Rajono Savivaldybė duoda traktorių nušienautoms žolėms išvežti. Tačiau jeigu ne žmonių piniginės aukos, būtų sunku viską sutvarkyti“, - aukojantiems žmonėms ne kartą pokalbio metu dėkojo J. Baškienė.
Ar bus spėta susitvarkyti iki liepos paskutinio savaitgalio, belieka patikėti seniūnės žodžiu. Galima tik svarstyti, kodėl kiekvienais metais yra laukiama, kol žolės suleis šaknis ir užaugs iki tokio stulbinamo aukščio. Juk maldininkai šią vietą lanko ne tik per atlaidus, čia žmonės pavieniui ir autobusais atvažiuoja beveik kiekvieną dieną. Dar daugiau jų atvažiuos liepos pradžioje, bet ar neteks raudonuoti ne tik dėl apleisto miesto, bet ir dėl Kryžių kalno?
Kryžių kalnas („Šiaulių naujienos“/Vadimo Simutkino nuotr.)
Mindaugas LAURINAITIS
