Per taip vadinamą Kruvinąjį sekmadienį įvykdytos žmogžudystės yra neteisėtos ir nepateisinamos, pareiškė Didžiosios Britanijos premjeras. 1972 metų sausio 30 dieną Londonderyje buvo nušauti 13 taikių demonstruotojų, kovojusių už pilietines teises. Ugnį į juos atvėrė britų desantininkai.
Dar 14 žmonių buvo sužeisti, vienas iš jųr vėliau nuo sužeidimų mirė. Antradienį paviešintoje ataskaitoje apie įvykius smarkiai kritikuojama šalies kariuomenė. Teigiama, kad būtent kariai paleido pirmąjį šūvį.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pareiškė itin apgailestaujantis dėl to meto įvykių. Dabar belieka priimti sprendimą, ar teisti tuomet į demonstruotojus šaudžiusius karius. Šis sprendimas gali suskaldyti Didžiosios Britanijos visuomenę ir pagilinti nesutarimus tarp unionistų ir nacionalistų, kurie laikosi priešingos istorijos interpretacijos. Unionistai kaltina komisiją, kad ši laikosi selektyvaus požiūrio į istoriją.
Kruvinasis sekmadienis iki šiol yra viena iš prieštaringiausiai vertinamų Šiaurės Airijos istorijos dienų.
Ataskaita yra skirta būtent tam, kad būtų panaikinti visi iki šiol likę prieštaravimai. D. Cameronas pareiškė, kad kariai prieš atverdami ugnį neperspėjo civilių demonstruotojų. Šūviai nebuvo atsakas į apmėtymą akmenimis ar padegamosiomis bombomis. Dalis nužudytųjų ar sužeistųjų kaip tik bandė bėgti iš įvykio vietos ar padėti nukentėjusiems. Nė viena iš aukų nekėlė kariams pavojaus ir nėra jokio pateisinimo, kad buvo pradėta šaudyti. Galiausiai D. Cameronas teigė, kad dauguma karių melavo apie įvykius. Be to, kariai neturėjo jokių išankstinių nurodymų, kaip elgtis su demonstrantais. Proteste dalyvavo „Sinn Fein“ partijos atstovas ir Šiaurės Airijos pirmasis viceministras Martinas McGuinessas, kuris veikiausiai su savimi turėjo pusiau automatinį ginklą, tačiau jo elgesys nedavė jokio preteksto kariams imti šaudyti.
Tiesa, pats M. McGuineesas ataskaitą rengusiai lordo Saville'io komisijai pareiškė, kad jokio šaunamojo ginklo su savimi neturėjo.
Lordo Saville'io ataskaita buvo rengiama 12 metų ir kainavo 195 mln. svarų.
Kruvinojo sekmadienio įvykiai lėmė, kad 1972 metų kovą buvo panaikinta Šiaurės Airijos savivalda ir šalis eilę metų buvo tiesiogiai valdoma iš Londono.
