Tyrimai rodo, kad 10 proc. žmonių neturi už ką nusipirkti maisto, kas dešimtas dirbantysis neišgyvena iš atlyginimo, geometrine progresija auga nedarbas, o Vyriausybė tvirtina, kad Lietuvos ekonomika jau lipa iš duobės. Ar ne ciniška taip elgtis su tauta? - klausė „Respublika“ Irenos Degutienės.
„Pirmiausia sprendimai priimami, kad išeitume iš krizės valstybės mastu. O kai mes, gyventojai, kiekvienas žiūrime pro savo individualią prizmę, išgyvename tai emociškai, aišku, viskas atrodo gerokai baisiau. Bet aš žaviuosi Lietuvos žmonėmis. Kai pamatai gyventojų reakciją Graikijoje, sveiku protu nesuvoki, ko jie siekia? Negi nesupranta, kad jų valstybė bankrutavusi? Lietuviai šiuo aspektu, nors ir piktindamiesi bei kritikuodami, vis tiek susitelkę. Supranta, kad ne karo metas, kad krizė praeis, tiesiog reikia iškentėti tą sunkmetį. Valstybei ir jos žmonėms tai tarsi gera rykštė“,- sako šios savaitės žmogus - Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
„Ir aš svajojau apie pensiją. Sulaukiau: atlyginimą nurėžė 40 proc., o pensiją - net 70 proc. Gal būtų geriausia susirinkti iš čia visas savo meškeres, važiuoti į kaimą, prižiūrėti anūkus, ravėti daržus ir ramiai gyventi. Visi būtų patenkinti, tik nežinau, ar būčiau patenkinta aš pati. Puikiai suvokiu mūsų pensininkų bėdas, galų gale dar ir mamą pensininkę turiu, ji, ačiū Dievui, nedirbanti. Bet klausimas apie tai, kad šiandien dirbantys žmonės popieriuje pensiją užsidirba, bet ar bus iš ko ją išmokėti, yra esminis. Šiandien mūsų valstybė turi galvoti apie tai, kokia bus demografinė situacija po 10-20 metų“,- atviravo Irena Degutienė.
„Graikai blaiviai vertina savo padėtį“
Kelioms Europos valstybėms susidūrus su dideliais ekonominiais sunkumais, Europos Sąjunga siekia bet kokiomis priemonėmis išvengti šalių narių bankroto. Tačiau kadaise bankrutavusių valstybių pavyzdžiai rodo, kad tai nebūtinai yra pats blogiausias scenarijus. „Graikai skiriasi nuo lietuvių, nes blaiviai vertina savo padėtį. Europos Sąjungai jie pateikė alternatyvą: arba mes skelbiame valstybės bankrotą, kuris brangiai kainuos visai euro zonai, arba ES prisiima savo atsakomybės dalį ir gelbsti Graikiją. Lietuvoje giriamasi, kad šalis išvengė bankroto, tačiau nutylima, kokia to kaina.“ - „Skirtumas nuo Lietuvos tas, kad graikai derasi su ES kaip lygūs su lygiais, o Lietuva toliau eina savo keliu, tad yra pasyvi stebėtoja. Rezultatas - Graikijos ekonomika po šios krizės bus modernizuota, tuo tarpu Lietuvos ekonomika bus sužlugdyta ir niekas nežino, kaip ją atgaivinti.“ - „Graikai ryžtingai ėmėsi ginti savo interesus. Lietuva sugebėjo didžiuotis tuo, kad išvengė bankroto, tačiau šių pagyrų nejauku klausyti, ypač matant, kaip auga mūsų skolos. Turint omenyje mūsų ekonomikos pajėgumus, skolų dydis - astronominis.“ - „Graikija žino, kad jos ekonomikos žlugimas kelia grėsmę visos ES ekonomikos stabilumui ir tuo meistriškai pasinaudojo siekdama naudos sau. Jie su Bendrija kalbėjo net ne prašytojų, o ultimatumo kalba. Lietuvai iki to labai toli.“ - Apie Europos dabartį ir ateitį „Respublika“ kalbėjosi su filosofu Vytautu Radžvilu. RESPUBLIKA
