Ukrainos parlamentas trečiadienį kreipėsi į Jungtines Tautas su prašymu aptarti Rusijos pajėgų įvykdytą jai priklausančio Krymo pusiasalio okupaciją, ir nurodė pasiliekantis teisę prašyti atskirų šalių pagalbos sprendžiant šią problemą.
Per debatus, kurie surengti prieš vyriausybės vadovo Arsenijaus Jaceniuko kreipimąsi į Saugumo Tarybą Niujorke, kai kurie Aukščiausiosios Rados nariai pasisakė už tai, kad į šalį būtų atsiųstos JT taikos palaikymo pajėgos.
Visgi vėliau priimtoje rezoliucijoje neminima konkrečiai tokia pagalbos forma.
Per antrąjį balsavimą Rada priėmė dokumentą, kuriame patvirtinama, jog Ukraina siekia glaudesnės integracijos su Europos Sąjunga (ES).
450 vietų Radoje, kuri praėjusį mėnesį nušalino Maskvos remtą prezidentą Viktorą Janukovyčių, 250 deputatų balsavo už kreipimąsi į JT, kuriame Rusijos Federacija kaltinama „grubiai pažeidusi svarbiausius tarptautinės teisės principus“.
Kreipimesi pažymima, kad Ukraina pasilieka teisę prašyti „bet kurios valstybės ar regioninės kolektyvinio saugumo sistemos pagalbos atkuriant suverenitetą“.
„Parlamentas turi prašyti JT atsiųsti taikdarių kontingentą, - Radoje sakė jokiai frakcijai nepriklausantis deputatas Olesis Donijus, pasisakantis už glaudesnę integraciją su ES. - Negalime vieni patys varžytis su Rusija“.
Tačiau dabar, kai Krymas jau daugiau nei savaitę yra Maskvos rankose ir jau šį sekmadienį rengia referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, Ukrainos parlamentas per balsavimą pasidalijo į dvi stovyklas.
Proeuropietiškų partijų deputatai balsavo „už“ kreipimąsi į JT. Jų poziciją palaikė du nušalinto prezidento V.Janukovyčiaus Regionų partijos deputatai.
Tuo tarpu kiti Regionų partijos frakcijos nariai, kaip ir komunistų deputatai, per balsavimą susilaikė, teigdami, jog pirmiausia nori pamatyti, kaip baigsis sekmadienio referendumas Kryme.
Kreipimesi konkrečiai neminima JT Saugumo Taryba. Proeuropietiškam blokui priklausantis deputatas, buvęs užsienio reikalų ministras Borysas Tarasiukas sakė, kad tai būtų beprasmiškas žingsnis, nes Rusija Saugumo Taryboje, kuriai priklauso 15-a valstybių, turi veto teisę.
„Bet kokie mėginimai kreiptis į Rusiją nedavė rezultatų“, - sakė B.Tarasiukas, kalbėdamas Radoje.
„Dėl šios priežasties manau, kad kreipimasis į JT yra pagrįstas ir gali būti surengta speciali JT Generalinės Asamblėjos sesija“, - sakė deputatas.
„Deja, Saugumo Taryboje Rusija pasinaudos savo turima veto teise“, - pridūrė jis.
Rusija rengia dideles karines pratybas prie sienos su Ukraina
Rusija ketvirtadienį pareiškė intensyvinanti tankų, artilerijos ir pėstininkų dalinių mokymus trijuose regionuose prie sienos su Ukraina, demonstruodama karinę galią tuo metu, kai tarp abiejų šalių tvyro didelė įtampa.
Apie šį žingsnį buvo paskelbta tuo metu, kai tūkstančiai oro desantininkų ketvirtadienį pradėjo pratybas netoli Ukrainos, o Maskvos pasiųsti kariai patruliuoja Ukrainai priklausančiame Krymo regione, kur sekmadienį vyks referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos.
Ginkluotosios pajėgos „didina lauko pratybų intensyvumą“ sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime, kuriame informuojama, jog tie mokymai vykdomi su Ukraina besiribojančiuose Rostovo, Belgorodo ir Kursko regionuose, taip pat viename toliau esančiame regione.
„Šių veiksmų pagrindinis tikslas – visapusiškai patikrinti dalinių sąveiką vykdant mokomąsias kovines užduotis nepažįstamoje vietovėje ir neišbandytuose poligonuose“, – sakoma pranešime.
Kaip skelbiama, šios pratybos vyks iki kovo pabaigos, tačiau nenurodoma, kiek karių jose dalyvauja.
Rostovo regione ketvirtadienį prasidėjo atskiros oro desanto dalinių pratybos, kuriose dalyvauja 4 000 parašiutininkų ir kurios vyks iki kovo 14 dienos, pranešė naujienų agentūra ITAR-TASS, remdamasi Gynybos ministerijos informacija. Rusijos valstybinės televizijos reportaže matėsi šimtai parašiutų, besileidžiančių ant žemės.
Gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas trečiadienį sakė, kad Maskva patenkino Ukrainos prašymą surengti žvalgomąjį skrydį virš pasienio regionų.
Rusija anksčiau taip pat surengė didelį iš anksto neskelbtą dalinių kovinės parengties patikrinimą Vakarų ir Centrinėje karinėse apygardose nuo vasario 26-osios iki kovo 4-osios. Tose pratybose, surengtose prezidento Vladimiro Putino įsakymu, dalyvavo tūkstančiai karių.
EBPO įšaldė Rusijos stojimo procesą
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ketvirtadienį paskelbė atidėjusi Rusijos Federacijos stojimą į šį 34 nares turintį bloką.
EBPO, kuri yra svarbus pažangių demokratijų politikos forumas, nurodė "atidėjusi veiksmus, susijusius su (Rusijos) stojimo procesu", tokį pageidavimą išreiškus organizacijos narėms.
Rusija žada simetrišką atsaką į bet kokias Vakarų šalių sankcijas
Rusija taikys simetrines priemones, jeigu Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) paskelbtų kokias nors sankcijas Maskvai dėl krizės Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė ekonomikos ministro pavaduotojas Aleksejus Lichačiovas.
„Esame pasiruošę bet kokiai įvykių eigai, – A.Lichačiovas sakė žurnalistams. – Mes veiksime simetriškai.“
Viceministras pridūrė, kad jo ministerija tikisi, jog bet kokios sankcijos bus politinės, o ne ekonominės.
„Tikimės, kad tai bus konkrečios politinės sankcijos, o ne kokių nors prekybos ir ekonomikos ryšių plati blokada“, – sakė A.Lichačiovas.
Krizę Ukrainoje sukėlė ne Rusija, sako prezidentas Putinas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis neturėtų būti kaltinama dėl krizės Ukrainai priklausančiame Krymo regione.
Per susitikimą su parolimpinėmis delegacijomis Juodosios jūros kurorte Sočyje V.Putinas padėkojo pareigūnams, kad jie neleido painioti sporto su politika Rusijos organizuotoje žiemos parolimpiadoje.
„Nenoriu ir negaliu apeidinėti kokių nors aštrių kampų – ir norėčiau padėkoti jums už tai, kad parolimpiada išliko anapus politikos“, – sakė jis.
„Noriu patikinti, kad Rusija nebuvo iniciatorė tų aplinkybių, su kuriomis šiandien susiduriame“, – pabrėžė V.Putinas.
Krymas šiuo metu yra užimtas Rusijos pajėgų, o sekmadienį tame regione vyks referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos. Ukrainos ir Vakarų šalių lyderiai sako, kad tas referendumas bus neteisėtas.
Merkel įspėja Rusiją apie „didžiulę žalą“, jei ji nepakeis kurso dėl Ukrainos
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija patirs „didžiulę“ politinę ir ekonominę žalą, jei nepakeis savo kurso dėl Ukrainos.
„Ponai ir ponios, jei Rusija toliau laikysis savo pastarųjų savaičių kurso, tai bus ne tik katastrofa Ukrainai“, - sakė A.Merkel savo kreipimesi į parlamentą, o jos pasitelkta retorika buvo griežčiausia nuo Ukrainos krizės pradžios.
„Tai ne tik pakeis Europos Sąjungos santykius su Rusija. Ne, tai taip pat, esu visiškai tikra, padarys didžiulę politinę bei ekonominę žalą Rusijai“, - pabrėžė Vokietijos kanclerė ir pridūrė, kad Rusija naudoja „žlugusią“ ekspansionistinę XIX ir XX amžiaus taktiką.
Pasak A.Merkel, šįmet, kai Europa mini 100-ąsias Pirmojo pasaulinio karo pradžios metines ir 25-ąsias Berlyno sienos griūties metines, Rusija privalo pasimokyti iš praeities klaidų.
„Negalima laiko atsukti atgal", - sakė ji.
„XXI amžiaus interesų konfliktai Europos viduryje gali būti sėkmingai išspręsti tik tokiu atveju, jei nebus naudojamasi XIX ir XX amžiaus priemonėmis", - pabrėžė kanclerė.
A.Merkel laikoma įtakingiausia ES figūra sprendžiant Krymo krizę, tačiau ji sulaukė priekaištų už tai, kad vengia smarkiau paspausti Rusiją, nes nenori, kad nukentėtų glaudūs Vokietijos prekybiniai ryšiai su šia šalimi.
Trečiadienį per vizitą į Lenkiją susitikusi su šios šalies vyriausybės vadovu Donaldu Tusku, kanclerė įspėjo Rusiją apie „antrą sankcijų etapą“.
Naujos sankcijos, pasak jos, gali būti įvestos pirmadienį, jei Rusija nepakeis savo kurso dėl Krymo.
Tarp sankcijų gali būti draudimas išduoti vizas rusams bei ukrainiečiams, kurie laikomi atsakingais už šią krizę, taip pat jų turto įšaldymas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
