Praeitų metų pabaigoje paaiškėjus sprendimui Europos vyrų krepšinio čempionatą Lietuvoje surengti tik 2011 metais, naujas arenas ketinantys statyti didieji šalies miestai gavo daugiau laiko apsvarstyti ir pasverti sprendimams. Tuo labiau kad statybos niekur dar neprasidėjusios. Skuboti ar iš reikalo priimti sprendimai retai būna geriausi, tačiau Kaunas, nors ir turėdamas labai kontroversišką situaciją, karštosiomis priimtų sprendimų analizuoti nė neketina.
Vietoje tūpčiojama jau 7 metai
Antrasis šalies miestas apie universaliąją areną pradėjo galvoti bene pirmasis. Kaip ir statant Kauno halę (ši iškilo specialiai 1939 metų Europos čempionatui), neapsieita be krepšinio. 1998 metais, “Žalgiriui” parvežus Europos taurę ir tiesiog viesulu įsiveržus tarp geriausių Europos komandų, tuoj buvo surengtas atviras universaliosios arenos Kalniečių parke architektūrinio projekto konkursas. Jį laimėjo E. Miliūno ir A. Bublio (JAV) vadovaujamas autorių kolektyvas. Tačiau išjudinti rūmų statybų taip ir nepajėgė net kitais metais iškovotas Eurolygos čempionų titulas.
Žinant begalinę kauniečių meilę krepšiniui, šventvagiška būtų net užsiminti, kad 2011-ųjų Europos krepšinio čempionatas gali aplenkti Lietuvos krepšinio sostinę. Nekyla abejonių, kad naujųjų sporto ir pramogų rūmų statybos klausimas Kaune turėtų būti vienas iš prioritetinių, o ieškant racionalaus architektūrinio ir urbanistinio sprendimo, derėtų sutelkti objekto svarbą atitinkančias specialistų ir politikų pajėgas.
Tačiau atrodo, kad šiam reikalui aiškiai trūksta ne tik skaidrumo, profesionalumo, bet ir elementarios atsakomybės. Kaunas net ir ieškant lėšų statybai atsiliekama nuo Šiaulių ar Panevėžio - šių miestų universalūs rūmai jau užsitikrino Vyriausybės paramą.
Salą atrasti padėjo “VP Market”
Pradėjęs projektuoti objektą Kalniečių parke, prieš kelerius metus architektas E. Miliūnas nusprendė, kad universaliąją areną geriausia statyti ne mieste, o prie greitkelio. Tačiau po to jis vėl pakeitė nuomonę, ėmė teigti, kad Nemuno sala - tinkamiausia vieta. “Statybų piloto” žiniomis, toks staigus apsivertimas įvyko “VP Market” strategams ėmus įsisavinti sklypą pačiame Kauno centre. Iš pradžių E. Miliūnas Nemuno saloje buvo nubrėžęs ir universalius rūmus, ir “Akropolį”, bet tuomet šis sumanymas Kauno politikų buvo sukritikuotas.
Pernai surengtą Nemuno slėnio urbanistinės raidos konkursą laimėjęs architektų Š. Kiaunės, A. Kiaunienės ir P. Naruševičiaus kolektyvas numatė Nemuno salą urbanizuoti labai atsargiai, nesuardant jos gamtinės aplinkos. Tačiau jau tada paslapčia miesto valdžia nusprendė areną vis tiek statyti saloje.
Apie statybą Nemuno saloje garsiai prabilta “VP Market” galutinai nusprendus net 56 000 m² prekybos ir komercijos kompleksą statyti “Kauno audinių” fabriko sklype, o jam būtiną automobilių laikymo aikštelę - “užkelti” ant Karaliaus Mindaugo prospekto. Šis sprendimas šįkart visai nebegąsdino Kauno politikų, įskaitant merą A. Garbaravičių, anksčiau su broliu vadovavusį minėtam fabrikui.
Kodėl masyvus sporto rūmų tūris saloje tapo nebepavojingas tik po to, kai “Akropolis” nutarė įsikurti bankrutavusio fabriko “Kauno audiniai” teritorijoje, kada nors paaiškins VDU istorikai arba UNESCO kraštovaizdžio ekspertai. Arba specialiosios tarnybos...
Automobilių laikymo aikštelė virš krantinės - kaip Trojos arklys
Vasarą Kauno architektūrinės-urbanistinės tarybos posėdyje dauguma specialistų griežtai prieštaravo tam, kad pačiame miesto centre būtų leista statyti abu milžiniškus objektus - tokių parametrų “Akropolį” ir sporto rūmus. Kritikos neišlaikė ir savivaldybės įmonės “Kauno planas” parengta eismo schema. Tačiau miesto valdžia vis tiek palaimino ketinimus centre statyti abu kompleksus ir dar automobilių laikymo aikštelę, kuri dalį prospekto pavers tuneliu.
Tam nesutrukdė netgi Aplinkos ministerijos raštas, kuriuo šie sprendiniai griežtai kritikuojami. Itin svarbus miesto ateičiai sprendimas priimtas ir milijoninės lėšos paskirtos be rimtų urbanistikos studijų, konkursų, be konsultacijų su nepriklausomais ekspertais. Apmauta liko tiek Kauno architektų taryba, tiek visa architektų gildija, nes miesto valdžia taip ir neištesėjo pažado abu projektus pristatyti kartu.
Stumiant šį projektą, nesunkiai matyti “Žalgirio” stadiono urbanizavimo procese patikrinta strategija. Iš pradžių buvo įrodyta, jog Nemuno sala yra kone vienintelė Kaune sporto rūmams tinkanti vieta, nes į ją nepretenduoja “smetoniniai” savininkai. Po to - kad sporto rūmams tiesiog būtina automobilių laikymo aikštelė virš Karaliaus Mindaugo prospekto. Galiausiai tikslas pasiektas “dėjimu iš viršaus”: miesto taryba net nediskutavusi (!) pritarė ir “Akropolio” statybai (tegyvuoja demokratija, o ypač - jos baltarusiška atmaina, adaptuota Kaune!).
Sporto ir pramogų rūmų techninio projekto rengimą, taip pat daugybę kitų projektavimo bei organizacinių darbų Kauno valdžia demokratiškai patikėjo architektui E. Miliūnui. Tiesa, patyrusiu arenų architektu iš Detroito A. Bubliu pastiprintas E. Miliūno kolektyvas yra laimėjęs Kauno sporto rūmų konkursą. Tačiau tai įvyko prieš 7 metus, visai kitoje miesto vietoje, projektuojant visiškai kitokio dydžio objektą.
Pustrečios “Siemens” nuomos kaina
Nemažai abejonių dėl pasirinktos vietos racionalumo kelia ir sporto rūmų Nemuno saloje statybos išlaidos. Vilniaus arena “Siemens” atsiėjo 65 mln. litų, o preliminariais skaičiavimais, kauniškės sąmata siektų 153 mln. litų - 2,5 karto brangiau. Vien infrastruktūrai sukurti - tiltams, automobilių aikštelei, krantinių įrengimui, inžineriniams tinklams - Nemuno saloje reikia bene trečdalio visų lėšų.
Kol kas miestas numatęs skirti tik 5 mln. lėšų (vos daugiau nei 3 proc. reikiamos sumos), o dar 20 mln. suplanuota skolintis. Infrastruktūrai būtinų 50 mln. planuojama prašyti iš ES struktūrinių fondų, o likusius milijonus - gauti iš dar nežinomo (!) dosnaus ir labdaringai nusiteikusio rūmų operatoriaus.
Arenos “Siemens” operatorės “Rubicon Eventus” rinkodaros direktorius V. Šiugždinis “Statybų pilotui” sakė, kad siekiant šios taupiai pastatytos vilniškės arenos atsipirkimo per 10 metų, būtina kasmet surengti 100 renginių. Taigi Kaune kas antrą dieną turėtų vykti gausiai lankomi renginiai, kurių bilietai būtų dukart brangesni nei “Siemens” arenoje. Tokia ančiukui Donaldui būdinga verslo logika grįsta sporto rūmų idėja netoli nenuvažiuosi. Nebent Kanų publikos palinksminti...
Sausio pabaigoje Kauno miesto tarybai pritarus sprendimui imti 20 mln. litų paskolą, mero A. Garbaravičiaus kabinete įvyko parodomasis pasitarimas, kuriame dalyvavo arenos architektai E. Miliūnas ir A. Bublys, savivaldybės valdininkai ir krepšininkas A. Sabonis. Rimtais veidais žiniasklaidai paskelbta, kad sporto ir pramogų rūmų projektas baigiamas rengti, o jau šį pavasarį prasidės statybos.
Tačiau netrukus po pasitarimo architektas E. Miliūnas “Statybų pilotui” tvirtino, kad šis projektas vis dar eskizuojamas. “Patvirtinti detaliojo plano sprendiniai nesikeis, o man dabar - kūrybinio susikaupimo ir architektūrinių sprendimų paieškos metas”, - dėstė autorius.
Kauno savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas V. Abramavičius “Statybų pilotui” tvirtino, kad praeitų metų pabaigoje miesto taryba pritarė “Kauno plano” parengtam Nemuno salos detaliajam planui. Taigi Nemuno saloje planuojamas 12 000 vietų apskritos formos statinys (aukštis 24 m, plotas 21 500 m²). Jį su Karaliaus Mindaugo prospektu sujungtų 2 nauji tiltai, o kone visas rūmų sklypas būtų urbanizuotas.
Ypač ginčytinas sumanymas saloje taip pat įrengti daugiaaukštę automobilių laikymo aikštelę, kuri atitvertų salą tiek nuo vandens, tiek nuo miesto. Beje, salos detaliojo plano svarstymuose autoriai teigė visiškai priešingai - esą reikia stiprinti miesto ryšį su vandeniu, o daugiaaukštė automobilių laikymo aikštelė virš Mindaugo prospekto išvaduotų nuo būtinybės įrengti automobilių laikymo aikštelę saloje.
Neracionalumas bado akis
Kad Nemuno sala - ne pats geriausias sprendimas kuklaus biudžeto visuomeniniam objektui, matyti ir iš atsirandančių alternatyvinių sprendimų. Investicinių projektų vykdymo grupės bendrovė KTC & BN (“Kaunas Technological Competence Network”) paskelbė apie visuomeninio komplekso su 20 000 vietų sporto ir pramogų rūmais viziją.
Šie rūmai numatyti buvusios Kuro bazės sklype, kur taip pat tilptų 6000 automobilių ir 300 autobusų vietų automobilių laikymo aikštelė, 60 000 m² ploto ekspozicijų centras, kavinės ir restoranai. Pasak projekto vystymui vadovaujančio R. Asausko, 28 ha sklypas tarp Biruliškių gatvės ir Ateities plento tinka sporto ir koncertų rūmams, į kurio renginius galėtų atvykti žiūrovai ne tik iš Kauno, Vilniaus, bet ir Lenkijos ar Latvijos.
Dėl projekto realizacijos jau tartasi su žinomais Štutgarto architektais ir su šio sparčiai besivystančio Vokietijos regiono investuotojais. R. Asausko teigimu, svarbūs šio projekto privalumai - geras ryšys su miestu bei greitkeliu Vilnius–Klaipėda, patogi automobilių laikymo aikštelė, gerokai pigesnė arenos statyba.
Jis įsitikinęs, kad rūmų statyba Nemuno saloje - neracionalus sprendimas, ir abejoja, ar Kauno valdžia bent žino plotį griovio, per kurį bandys peršokti.
Prieš kerpant dar galima pamatuoti
Apie planus statyti sporto ir pramogų areną “Senukų” komercinio centro “Mega” teritorijoje paskelbė ir bendrovė “Baltic Shopping Centers”. Jos valdybos pirmininko A. Rakausko teigimu, statomą komercinį kompleksą “Mega” logiška papildyti 8000-10 000 vietų universaliąja arena. Šios arenos svarbus privalumas - patogus privažiavimas nuo greitkelio Vilnius–Klaipėda, plento “Via Baltica”, o per jau statomą Šilainių viaduką - ir nuo miesto. “Statybų piloto” žiniomis, komercinio centro “Mega” statytojai pasiryžę su miesto valdžia pakonkuruoti ir dėl nacionalinės svarbos objekto statuso, ir dėl Europos Sąjungos fondų paramos.
Kauno statybos skyriaus vadovas V. Abramavičius “Statybų pilotui” prisipažino, kad Kauno valdžia šįkart vadovavosi principu - “Pradėkime daryti, o po to žiūrėsim”. Tačiau akivaizdu, kad toks bravūriškas požiūris šįkart pernelyg rizikingas.
Sporto ir pramogų rūmų reikalai vis dėlto pamažu juda į priekį - Vyriausybė Kauno savivaldybei jau perdavė 22,2 ha sklypą sporto ir pramogų rūmams, o 10,6 ha sklypą - automobilių laikymo aikštelei. Kauno miesto taryba tuoj po to pritarė ir sprendimui skelbti konkursą sporto ir pramogų rūmus statyti koncesijos pagrindais. Bet kol statybos nepradėtos, galima viską dar kartą ramiai pamatuoti - iki Europos krepšinio čempionato laiko užtektinai. Juk objektas statomas ne vienai šventei, bet ilgam gyvenimui.
Blogiausia, kas gali atsitikti - dėl neracionalių sprendimų, alternatyvinių projektų Kaunui gali baigtis kaip tai rusų damai, prastu elgesiu užrūstinusiai auksinę (Europos) žuvelę...
„Statybų pilotas“
