Alytaus sporto ir rekreacijos centre krepšinio treneriu dirbantis Sigitas Krukis šia veikla užsiima jau 30 metų. Patyręs specialistas per savo karjerą treniravo ne tik jaunuosius Alytaus krepšininkus, tačiau ir pagrindinę miesto komandą, teigiama pranešime spaudai.
S.Krukis ruošia jaunuosius sportininkus nuo 1983 metų ir išugdė tokius Dzūkijos sostinės krepšinio talentus, kaip Vaidas Čepukaitis, Tomas Ivanauskas, Žygimantas Janavičius, Saulius Kazevičius, Andrius Vasiliauskas.
„Treneris kartais privalo būti diktatoriumi, kartais tėvu, kartais draugu. Nėra lengva išlaviruoti, -pasakoja S.Krukis. - Tu vienaip gali elgtis su visa komanda, tačiau privalai žiūrėti ir į atskirus krepšininkus. Vienam gali griežtesnį žodį pasakyti, kitas – jautresnis. Privalai pažinti vaikus ir žinoti, kaip su jais elgtis“.
Krepšinio specialisto S.Krukio biografiją taip pat puošia tokie įrašai, kaip studijos Lietuvos kūno kultūros institute (1979-1983 m.); „Alitos“ krepšinio komandos trenerio Rimanto Endrijaičio asistentas (2000 m.) ir vyriausias treneris (2001, 2003-2005 m.); Europos jaunučių Lietuvos rinktinės trenerio asistentas (2005 m.) ir Europos jaunių Lietuvos rinktinės vyr. treneris (2007 m.).
„Koks aš esu treneris, - perklausia patyręs specialistas. - Turiu tokį posakį, kad kol jie sulauks aštuoniolikos metų, tai teisybė yra tik viena – mano. Aš į kompromisus nesileidžiu“.
S.Krukis su Alytaus SRC vaikinų komanda dalyvauja dviejuose „Manijos Moksleivių krepšinio lygos“ (MKL) čempionatuose. Trenerio vadovaujami alytiškiai dalyvauja Vaikų berniukų A (gim. 1999 m) čempionate „Manija“ ir metais vyresnių vaikinų Jaunučių B (gim. 1998 m) pirmenybėse.
„Kiekvienoje komandoje svarbi visuma, tačiau sezono metu dažnai pamirštamas fizinis parengimas. Manau, jam reikėtų skirti daug didesnį dėmesį, - kalba S.Krukis. - Nuo vasaros, nuo kito sezono reikės perkainoti vertybes. Daug dėmesio skiriame techniniams dalykams. Matosi vaikų krepšinyje labai daug spragų. Pažiūrėkime į užtvaras. Jos nėra kokybiškos“.
S.Krukis prieš kelias dienas lankėsi Vilniaus Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje, kur sostinės treneriams surengė pusantros valandos pratybas. Treneris tikina, kad tokie seminarai naudingi visiems.
„Gyvenimo džiaugsmas yra jeigu dirbi mylimą darbą, - tikina S.Krukis. - Man darbas teikia malonumą. Neinu į jį galvodamas, kada pagaliau baigsis ta darbo diena. Gyvenimu reikia džiaugtis. Žinoma, kai dirbdavau vyrų komandoje, sezono pabaigoje jau skaičiuodavai dienas iki paskutinių rungtynių. Su vaikais to nėra. Po sezono visada išvažiuoju pailsėti, o grįžęs visada pasiskambinu vaikinams ir paklausiu ar jau nori padirbėti. Atsakymas visada būna teigiamas ir mes pradedame darbą“.
Ne vieną krepšininkų kartą į pasaulį paleidęs S.Krukis kalba, kad ne visada jaunieji žaidėjai po krepšinio mokyklos jau būna pasiruošę suaugusiųjų čempionatams.
„Trūksta ir jėgos, ir dar nebūna susiformavęs žaidėjas, - kalba S.Krukis. - O su kokiu žinių bagažu jis nueina, tai jau priklauso nuo trenerio. Žaidėjas jau turėtų nueiti paruošas, kad suaugusiųjų komandos treneriui nebereiktų mokyti elementarių dalykų. Mano nuomone, vaikams reikėtų pradėti sportuoti nuo antros klasės. Tokių pavyzdžių turime ir pas save Alytuje. O šešiametis... tai koks čia krepšininkas, vaikų darželis daugiau“. Treneris pripažįsta, kad šiuo metu sunkiau sudominti vaikus krepšinio treniruotėmis, tačiau fizinės jaunimo galimybės taip pat padidėjusios.
„Žinoma, galima sakyti, jog senesniais laikai vaikai buvo labiau sportiškesni, - prisimena S.Krukis. - Gal grubiai pasakysiu, jog seniau vienoje laidoje vaikų turinčių antsvorį būdavo 2-3. O dabar net 50 procentų tokių vaikų vienoje klasėje. Tikrai dabar vaikai daug glebesni. Tačiau turime ir kitokių pavyzdžių. Jau dabar keturiolikmečiai deda į krepšį. Prieš 10 metų ar mano laikais, to tikrai nebuvo“.
S.Krukis prieš porą metų Kūno kultūros ir sporto departamento už sporto puoselėjimą buvo apdovanotas sidabro medaliu. Tačiau patyręs treneris sutinka, kad šiuo metu be talento sporte nieko nepasieksi.
„Šiuolaikiniam krepšininkui talentas yra būtinas. Krepšininkas yra aukštų žmonių žaidimas. Svarbios genetinės savybės, ūgis labai svarbus. Žmogus turi būti imlus žaidimui. Kartais pasižiūriu, jog vaikas tikrai aukštas, tačiau jam geriau pasirinkti individualią sporto šaką. Reikia ir daug dirbti. Svarbios charakterio savybės, vaikinas turi būti užsispyręs, motyvuotas. Turime daug pavyzdžių, kai būdamas keturiolikos atrodė, kad vaikinas bus tikrai „žvaigždė“, o dabar jų niekas neprisimena ir jų didžiajame krepšinyje nėra.
