Kauno miesto mero regalijas V. Matijošaitis antrą kartą užsidėjo 2019 m. balandžio 16 d. Pirmojoje kadencijoje laikinosios sostinės vadovas buvo vienas populiariausių šalies politikų, viešojoje erdvėje ne kartą svarstyta, ar V. Matijošaitis dalyvaus prezidento rinkimuose, o gal Sauliaus Skvernelio sėkmės tų pačių rinkimų atveju taps naujuoju premjeru.
Tačiau antrosios mero kadencijos pradžia didelio džiaugsmo, reitingų prasme, V. Matijošaičiui neatnešė. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų agentūros „Vilmorus“ duomenimis, Kauno mero palankus vertinimas stabiliai krito nuo praėjusių metų gegužės iki lapkričio – nuo 58,3 proc. iki 38,1 proc. Gruodžio mėnesį V. Matijošaičio populiarumas šiek tiek ūgtelėjo ir siekė 40,7 proc.
Atitinkamai augo ir nepalankiai V. Matijošaičio veiklą vertinančių gretos. Jei gegužę jų buvo 17,5 proc., tai lapkritį – 30,6 proc. Paskutinis metų mėnesis buvo kiek šviesesnis Kauno merui, nes nepalankiai jo veiklą vertinančių respondentų sumažėjo iki 25,6 proc.
Bandė nukasti dalį rajono
Rugsėjo mėnesį Kauno miesto taryba priėmė sprendimą jungti dalį Kauno rajono savivaldybei priklausančių gyvenviečių prie miesto. Šį V. Matijošaičio užmojį palydėjo protestai ne tik prie Kauno miesto savivaldybės, bet ir Vilniuje prie Vidaus reikalų ministerijos.
„Už šių ribų gyvenantys kauniečiai dirba Kaune, leidžia savo vaikus į Kauno darželius ir mokyklas. Tačiau šie kauniečiai ten, kur gyvena, negauna tokių kokybiškų paslaugų, kokias gauna mieste gyvenantys žmonės.
Mes matome ir girdime, kad už miesto ribos gyvenantys kauniečiai nėra patenkinti rajono gatvių ir šaligatvių būkle, nėra patenkinti darželių trūkumu prie namų, nėra patenkinti viešuoju transportu ir kitomis paslaugomis.
Todėl inicijuojame mini referendumą, kurio metu žmonės turės galimybę pasirinkti. Tai turi būti žmonių sprendimas“, – noro prijungti rajono teritorijas prie Kauno miesto tuomet aiškino V. Matijošaitis.
Ramučių gyventojų interesams atstovaujančios asociacijos „Mūsų teisė“ pirmininkė Greta Varnaitė-Venskienė rudenį teigė, kad kalbos, kad gyventojai nepatenkinti gyvenimu Kauno rajone, yra melas.
Moteris sakė, kad, jei įvyks prijungimas, žmonės, ateinantys prie balsadėžių, prisimins tokį Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą.
„Jų asfaltu ar nauju akropoliu nenupirksi“, – sakė G. Varnaitė-Venskienė.
V. Matijošaitis skolingas prie jo vadovaujamo miesto nenorintiems jungtis rajono gyventojams neliko – gruodį beveik 16 kartų pabrangino dieną lopšelyje tiems vaikams, kurių tėvai gyvena ne Kauno mieste.
Vargai dėl Meilutytės išsilavinimo
V. Matijošaičiui viešojoje erdvėje kliuvo ir už tai, kad į patarėjas pasikvietė buvusią plaukikę Rūtą Meilutytę.
Spalį Kauno miesto savivaldybė paskelbė, kad olimpinė čempionė merui patarinės sporto, sporto infrastruktūros vystymo ir sveikos gyvensenos klausimais. Savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vyriausias specialistas Arnoldas Bukelis portalui tv3.lt tuomet patvirtino, kad R. Meilutytė – politinio pasitikėjimo mero patarėja.
Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžiama, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais gali būti tik tie asmenys, kurie turėtų turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto sudarytame R. Meilutytė gyvenimo aprašyme nurodyta, kad jos išsilavinimas – vidurinis, mergina mokėsi Plimuto (Jungtinė Karalystė) koledže, kurį lanko vaikai nuo 3 iki 18 metų. Informacijos apie aukštąjį R. Meilutytės išsilavinimą rasti nepavyko.
V. Matijošaitis komentavo, kad nors aukštasis išsilavinimas yra svarbus, tai neatstoja R. Meilutytės patirties.
„Aukštasis išsilavinimas – svarbus aspektas, todėl asmeniškai paraginau Rūtą kibti į mokslus, tačiau toli gražu ne visada universitetinės studijos prilygtų toms žinioms ir patirčiai, kurią per savo karjerą sukaupė Rūta“, – kalbėjo Kauno meras.
Vėliau paaiškėjo, kad R. Meilutytė neturi ne tik aukštojo, bet ir vidurinio išsilavinimo.
„Grįžusi į Lietuvą supratau, kad noriu baigti mokyklą Lietuvoje. Nors mokyklą baigiau ir Anglijoje, tačiau nelaikiau egzaminų, nes tuo metu vyko olimpiada ir aš turėjau išvažiuoti. Dabar esu moksleivė”, – LRT Radijui duotame interviu sakė R. Meilutytė.
Tačiau buvusios plaukikės karjera Kauno savivaldybėje ilgai netruko – gruodį pranešta, kad R. Meilutytė palieka V. Matijošaičio patarėjų komandą.
„Rūtos patirtis, žinios ir patarimai per pastaruosius kelis mėnesius svariai prisidėjo prie naujojo Vandens sporto centro projekto sportinės dalies sprendinių. Neseniai buvo baigtas projekto ekspertinis vertinimas. Būtent šioje stadijoje jos įžvalgos buvo itin naudingos. Esame dėkingi Rūtai už puikiai atliktą jai pavestą darbą“, – teigė V. Matijošaitis.
Anot Kauno mero, toliau vyksiančiuose procesuose R. Meilutytės pagalba nebebus kritiškai reikalinga, todėl abipusiu sutarimu bendradarbiavimas baigtas. V. Matijošaitis linkėjo buvusiai plaukikei toliau koncentruotis į mokslus ir kitas asmenines veiklas.
„Nuoširdžiai linkime jai sėkmės įgyvendinant tolesnius savo tikslus“, – sakė politikas.
Problemos dėl stadiono
Vargai dėl stadiono statybos jau tapo nacionalinio folkloro dalimi, tačiau kalbant apie Vilnių, o ne Kauną. Ir nors premjeras S. Skvernelis tikino, kad nacionalinis stadionas tikrai atsiras Laikinojoje sostinėje, statybos sustojo neribotam laikui.
„Nu, nebent prasidėtų karas ar dar kažkas. Turkai visame pasaulyje garsėja kaip geri statybininkai, tad turėtų pabaigti laiku, gal ir anksčiau“, – prieš gerus metus gyrėsi ir garantavo Kauno meras V. Matijošaitis, kalbėdamas apie S. Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos eigą, kurią vykdė turkų kompanija „Kayi construction“.
Tačiau karo neprireikė. Stadiono darbai 2019 metų pabaigoje įstrigo dėl tų pačių išgirtųjų turkų. Statybos priemones į plakatus iškeitę turkų statybininkai tikino, kad su savo darbdaviu buvo sutarę, kad jie per mėnesį gaus apie 1800 eurų.
Turkų darbininkai teigė, kad žadėto atlyginimo negavo mėnesių mėnesiais ir yra priversti tenkintis tik kelių šimtų eurų avansu, o kiekvienam iš jų įmonė skolinga 7-12 tūkstančių eurų. Statybininkai pradėjo ir bado streiką.
Kalendoriui persiritus į 2020 metus, trūko Kauno valdžios kantrybė. Sausio 10 d. Kauno savivaldybė paskelbė nutraukianti stadiono rekonstrukcijos sutartį su Turkijos bendrove „Kayi Construction“.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sakė, kad Turkijos kompanijos atstovai išnaudojo visą jiems suteiktą pasitikėjimo kreditą.
„Davėme užtektinai šansų ir laiko spręsti kilusias problemas, kad darbai sklandžiai vyktų toliau, tačiau matome, kad jie tuo nepasinaudojo. Dabar iniciatyvą perima miestas. Turime užtikrinti, kad stadiono statybos tęstųsi ir būtų sėkmingai užbaigtos“, – pranešime spaudai teigė meras.
„Konkursas naujam rangovui surasti pareikalaus šiek tiek laiko, bet darysime viską, kad neišvengiama darbų pauzė truktų kuo trumpiau“, – pridūrė jis.
Reitingą žudo laikas
„Pagrindinė priežastis – laikas“, – V. Matijošaičio populiarumo kritimą aiškino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas.
Pašnekovo teigimu, bėgant laikui, susikaupia problemų, klaidų ir patirties stokos bagažas.
„Summa summarum, turime, ką turime. Kai kurie projektai stringa ir vėluoja, lūkesčiai buvo labai dideli, užmojai irgi buvo labai dideli“, – tvirtino B. Ivanovas.
Vienu pagrindinių Kauno populiarumo mažėjimo veiksnių VDU docentas įvardijo planą prie miesto prijungti dalį Kauno rajono.
„Tas rajono prijungimo visas reikalas buvo pradėtas ne iš tos pusės ir ne taip, kaip galima buvo daryti“, – kalbėjo pašnekovas.
Nors, B. Ivanovo nuomone, problemų su miestais ir jų rajonais Lietuvoje apstu ir šių savivaldybių santykių modelis yra sovietinio tipo, šią situaciją, anot politologo, reikėtų spręsti visos šalies, o ne vieno miesto ir rajono rėmuose.
„Užsimota buvo labai plačiai. Ir viešųjų ryšių prasme, tie abejotini sprendimai dėl darželių. Nors čia smulkmena, bet įvaizdžio požiūriu tai buvo praradimas. Ir praktiškai visiškai lygioje vietoje“, – svarstė B. Ivanovas.
Politologas atkreipė dėmesį, kad žmonių nusivylimą galėjo padidinti ir stringantys projektai, tokie kaip stadiono statybos, ir opozicijos nurodomos problemos, tokios kaip demokratijos stoka savivaldybėje.
„Visuomenė jaučia tą susikalbėjimo trūkumą“, – įsitikinęs pašnekovas.
Visagalis meras
Marketingo ir politinės komunikacijos strategas Mindaugas Lapinskas naujienų portalui tv3.lt tvirtino, kad V. Matijošaičio reitingų smukimas yra natūralus dalykas.
„Tu negali nuolatos maitinti rinkėjų saldumynais“, – sakė pašnekovas.
M. Lapinsko nuomone, Kauno meras pasijautė visagaliu ir jo pasitikėjimas savimi pradėjo kišti koją, kai V. Matijošaitis įsivėlė į konfliktą dėl Kauno rajono prijungimo.
Pirmosios kadencijos metais V. Matijošaitis viešojoje erdvėje buvo įvardijamas kaip itin ūkiškas ir gerai savo valdose besitvarkantis miesto vadovas. Politinės komunikacijos eksperto teigimu, visi įvaizdžiai anksčiau ar vėliau bliūkšta, ne išimtis ir V. Matijošaičio kaip visa galinčio ūkiško mero vaizdinys.
„Jis nuraškė žemai kabančius obuolius, dabar reikia lipti aukščiau su kopėčiomis ir raškyti aukščiau esančių. Tie aukščiau esantys obuoliai nėra taip lengvai pasiekiami“, – samprotavo M. Lapinskas.
Pašnekovo nuomone, mažėjantį Kauno mero populiarumą galima paaiškinti ir tuo, kad Lietuvos rinkėjams gana greitai pabosta stabilumas ir status quo situacija.
„Lietuvos rinkėjams visą laiką pramogų ir naujų reginių“, – sakė M. Lapinskas.
Populiarumo taškus atima ir toksiška bičiulystė
V. Matijošaitis ne kartą atvirai bičiuliavosi su valdančiosios koalicijos lyderiais – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu ir premjeru S. Skverneliu.
Valdančiųjų vedlių ir didžiausią frakciją Seime turinčios LVŽS reitingai pastaruoju metu neišgyvena geriausių laikų. B. Ivanovo nuomone, tai turi įtakos ir V. Matijošaičio populiarumui.
„Kai susitinki, bendrauji ir giri, tai prisiimi ir dalį atsakomybės už tuos veikėjus sau. Tas mūsų Vilniaus politinis elitas yra toksiškas. Ir kuo toliau, tuo labiau. Tai pakenkė ponui Matijošaičiui“, – įsitikinęs B. Ivanovas.
Sunerimti (ne)verta
Nors į pabaigą einą tik pirmieji V. Matijošaičio kadencijos metai, ar Kauno merui vertėtų sunerimti, norint būti išrinktam trečią kartą? B. Ivanovo nuomone, dabartinio V. Matijošaičio reitingo pakaktų laimėti rinkimus.
„Žinome, ką pas mus perrenka kai kuriuose regionuose: su baudžiamosiomis bylomis, su bala žino kokiais korupciniais ryšiais. Nė iš tolo nėra taip blogai Kaune“, – įsitikinęs VDU docentas.
M. Lapinskas tvirtina, kad sunerimti V. Matijošaičiui vertėtų nebent tuo atveju, jei politinius raumenis augintų jo oponentai.
„Bent jau kol kas Kaune neatrodo, kad atsirastų kas nors, kas pasiimtų vėliavą ir kieno reitingai kiltų. Neatmetu galimybės, kad kas nors panorės tuo pasinaudoti. Bet, kol greta augančio stipraus oponento nėra, nerimauti nederėtų“, – įsitikinęs politinės komunikacijos ekspertas.
Iki V. Matijošaičio eros, Kaunas buvo laikomas konservatorių bastionu, didelio rinkėjų palaikymo dešinieji sulaukdavo ir per savivaldos, ir per Seimo rinkimus. B. Ivanovo nuomone, konservatoriams teks labai pasistengti norint nugalėti, kad ir, reitingų prasme, nusilpusį V. Matijošaitį.
„Jei konservatoriai norėtų prieš jį laimėti, tai turėtų statyti nacionalinio lygmens politiką, kuris yra sunkiasvoris, kuris yra žinomas ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Vargu, ar jie tokį ryžtųsi kelti, nes nelabai tokių ir turi“, – įsitikinęs B. Ivanovas.
Politologo teigimu, dar yra daug laiko iki kadencijos pabaigos, tad Kauno meras gali spėti įvykdyti kokį naują projektą ir palydėti jį didele viešųjų ryšių akcija. Tačiau, pašnekovo nuomone, reitingai gali ir toliau kristi žemyn.
„Gali būti neįtikėtinų, skandalingų istorijų, ko mes neįsivaizduojame, kokia juoda gulbė išplauks. To neįmanoma prognozuoti. O tada, žinoma, viskas pasikeis. Tada kortų dėlionė gali būti kitokia“, – svarstė B. Ivanovas.
V. Matijošaitis buvo perrinktas antrai kadencijai pirmajame tiesioginių merų rinkimų ture , surinkęs 79,59 proc. balsų. Jo vadovaujamas visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ turi absoliučią daugumą miesto taryboje – 33 vietas.
