Lietuvos parama Gruzijai mūsų šalies įmones stumia į nepavydėtiną padėtį. Nuo maisto prekių importo ribojimo iki dujų „kranelio“ užsukimo - tiek Lietuvai gali kainuoti parama su Rusija konfliktuojančiai Gruzijai. Galimas Rusijos „bausmes“ analizavo šios dienos „Respublika“.
Jau ketvirtus metus iš eilės Rusija yra didžiausia Lietuvos eksporto rinka. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas į Rusiją per pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 4,121 mlrd. litų, per visus praėjusius metus - 6,473 mlrd. litų. Taigi šie metai gali būti rekordiškai sėkmingi Lietuvos eksportuotojams. Tačiau politika verslą varo į kampą.
Realiausias taikinys - maisto prekės
„Sulauksime tam tikrų sankcijų - tai jau buvo pasakyta garsiai (kalbama apie Rusijos ambasadoriaus Rygoje Aleksandro Vešniakovo pareiškimus - aut. past.). Patirtis rodo, kad iš Rusijos galime sulaukti tikrai nemalonių sankcijų“, - „Respublikai“ teigė „DnB Nord“ banko prezidento patarėjas Vadimas Titarenka.
Pasak jo, į Rusiją eksportuojami maisto produktai - realiausias taikinys neoficialiai blokadai. Tą savo kailiu jau patyrė Lenkijos kiaulienos eksportuotojai. „Labai paprasta pristabdyti mūsų eksportą. Pastaruoju metu džiaugėmės, kad prastėjant situacijai Europos Sąjungos ir aplinkinių šalių rinkose mūsų verslas sugeba vėl užkariauti Rusijos rinką. O dabar, jeigu bus duotas įsakymas, - tą Rusijoje labai paprasta padaryti, - eksportui bus suduotas smūgis.
Galima sulaukti ir importo tarifų padidėjimo, ir veterinarijos tarnybų priekabių, ir reikalavimų sugriežtinimo. Maisto produktų sektoriuje prie prekių prikibti visai nesunku: vieną po kito darai patikrinimus - kas nors vis tiek užklius, ir eksportas bus sustabdytas“, - aiškino V.Titarenka.
Gali užsukti dujų vamzdį
Pašnekovas taip pat neatmeta galimybės, kad Rusija neapsiribos vien sankcijomis maisto produktų sektoriuje. Esą gali būti panaudotas ir galingiausias Kremliaus ginklas - energijos ištekliai.
„Dar blogesnis aspektas - energetinė priklausomybė. Galime sulaukti ir smūgio iš energetikos sektoriaus, o tai Lietuvai smogtų dar skaudžiau. Pirmiausiai, žinoma, per dujas“, - sakė V.Titarenka.
Vis dėlto analitikas teigė abejojantis, kad Kremlius imsis politinius santykius su Lietuva reguliuoti per dujų vamzdį. Esą tokie sprendimai būtų pernelyg drastiški. „Nemanau, kad Rusija artimiausiu metu imsis kokių nors veiksmų - dabar ji yra dėmesio centre, ir sankcijos prieš Gruziją palaikančias valstybes sukeltų per daug triukšmo. Manau, jie palauks, kol triukšmas nurims“, - pridūrė pašnekovas.
„Iš Rusijos sankcijų galima sulaukti ir su karu, ir be karo; ir palaikant vieną ar kitą valstybę, ir nepalaikant“, - pabrėžė ekonomistas. Esą Lietuva Maskvos nemalonėje būtų atsidūrusi ir nedeklaruodama paramos Gruzijai.
„Reikia patiems susitvarkyti“
Su eksporto ribojimu jau susidūrė viena didžiausių šalies pieno perdirbimo įmonių - AB „Rokiškio sūris“. Birželio viduryje Rusijos žemės ūkio kontrolės tarnyba sustabdė Rokiškyje gaminamų sūrių importą. Neva aptikta veterinarinių-sanitarinių normų pažeidimų. Tiesa, draudimas taip ir neįsigaliojo - rusų veterinarai savo sprendimą atšaukė, iš Lietuvos kolegų bei Žemės ūkio ministerijos gavę garantijas, kad Lietuva griežčiau kontroliuos pieno gaminių kokybę. Beje, rusų deklaruotų pažeidimų Lietuvos veterinarai neaptiko.
„Tikrai nelaukiame, kad tai pasikartos. Mes įvykdėme visus reikalavimus, kiekvieną gaminių siuntą tyrėme nepriklausomoje Vokietijos laboratorijoje. Tai kainuoja didelius pinigus, bet esame užtikrinti, kad eksportuosime visus standartus atitinkančius produktus“, - „Respublikai“ sakė „Rokiškio sūrio“ direktorius Antanas Trumpa.
Pasak jo, politinė įtampa verslo santykiuose su partneriais Rusijoje kol kas neatsispindi. „Mums reikia patiems susitvarkyti, o ne ieškoti kaltų kitur“, - pridūrė A.Trumpa. Esą pieno perdirbėjams bėdų kelia europinių reikalavimų ne visada besilaikantys žemdirbiai, o ne politika.
Mindaugas Kuklierius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius:
Kol kas nieko nepajutome. Be to, į Rusiją ne tiek ir daug eksportuoja - mūsų pagrindinis partneris yra Europos Sąjunga. Bet jeigu sulauksime apribojimų, nuostabos tai nesukels.
Pastaruoju metu išaugo galvijų mėsos eksportas į Rusiją - šiuo metu Rusijai tenka apie pusė viso Lietuvos galvijų mėsos eksporto. Į Europos Sąjungą jos nevežame. Bet tai gana paklausus produktas Lietuvos rinkoje, taigi turėtume kur tą mėsą parduoti.
Prekybos santykiai su Rusija pradėjo didėti. Bet dabar, matyt, vėl įšals.
Šarūnas ČERNIAUSKAS
