Generalinė prokuratūra, gerokai susikompromitavusi tiriant rezonansines bylas, dalyvauja ir abejotinos reputacijos asmenų mūšiuose „už teisybę“.
Vilniaus meras Artūras Zuokas apeliuoja į generalinį prokurorą Darių Valį ir Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetą. Jis prašo išsiaiškinti, ar generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis neužmynė ant Baudžiamojo kodekso (BK) 225, 227 ir 228 straipsnių, kuriuose aptariama atsakomybė už kyšininkavimą, papirkimą ir piktnaudžiavimą.
Įdomus bendražygis
Vilniaus miesto savivaldybės kantrybė trūko po to, kai 2011 metų lapkričio 9 dieną ji gavo D. Raulušaičio pasirašytą raštą Nr. A50-29014. Jame pranešama, kad nagrinėjamas piliečio Algio Baranausko skundas dėl galimų įstatymų pažeidimų disponuojant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiu žemės sklypu, esančiu Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko gatvių sankirtoje.
Meras reikalauja, kad parlamentinę priežiūrą vykdantys politikai ir generalinis prokuroras atkreiptų dėmesį ir į kai kurias pikantiškas aplinkybes. „Generalinio prokuroro pavaduotojas rašte remiasi piliečio A. Baranausko, jau teisto ir atlikusio bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 metų balandžio 7 dienos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89/2009), kuria A. Baranauskas nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, už turto prievartavimą ir neteisėto atlygio reikalavimą iš verslininkų, teiginiais“, – teigė A. Zuokas.
Tuo metu teisiamas A. Baranauskas buvo miesto tarybos narys. A. Zuoko teigimu, prokuroro veiksmų inspiruotojas A. Baranauskas ne kartą viešuose ir privačiuose pokalbiuose deklaravo pažintis ir ryšius teisėsaugos viršūnėje. Kaip teigė meras, A. Baranauskas tiesiog reikalavo apvalios sumos už tai, kad nesikreiptų į Generalinę prokuratūrą dėl minėto žemės sklypo sandorių panaikinimo. Šiuo klausimu, grasindamas sužlugdyti savivaldybės ir bendrovės „Vilniaus pramogų parkas“ sutartį, kitus projektus, A. Baranauskas neva kreipėsi į miesto tarybos narį Algimantą Vakariną ir buvusį Vilniaus savivaldybės Teisės ir personalo departamento direktorių Jovitą Elzbergą.
Advokatas skundžiasi
J. Elzbergas „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad istorija prasidėjo tuomet, kai A. Baranauskas atėjo pas jį į kabinetą. Esą jam ant stalo buvo padėti popieriai ir pasakyta, kad reikia A. Zuokui perduoti, ką daryti, jog pajudėtų kai kurie reikalai. „Kadangi tuo neužsiimu, taip jam ir pasakiau. Paaiškinau, kad tai ne mano funkcijos“, – sakė jis „Balsas.lt savaitei“.
J. Elzbergas Generalinei prokuratūrai ir Vilniaus apygardos prokuratūrai pateikė 2011 metų lapkričio 7 dieną registruotą prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Esą rugpjūtį prisistatęs A. Baranauskas patikino kalėjime turėjęs laiko sugalvoti, kaip apsunkinti gyvenimą savivaldybei, A. Zuokui ir verslininkams.
„Išgirdęs ir supratęs, kad A. Baranauskas nori reketuoti Vilniaus merą ir, jo supratimu, artimus jam verslininkus, pasakiau, jog tikrai niekam neketinu nieko perdavinėti ir nei skundų, nei grasinimų nebijau. Manau, kad ir mano klientai nebijo. Taip pat sakiau, kad bandote verstis reketu, bet neįvertinate dabartinių laikų“, – rašoma skunde prokurorams. Į tai A. Baranauskas, pasak J. Elzbergo, atsakė, kad būsią pagrindo dėl tokios pozicijos pasigailėti. Skundą prokurorai persiuntė Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus teritoriniams padaliniui.
Prokuroras atkartoja A. Baranauską?
Vilniaus meras A. Zuokas skunde politikams ir D. Valiui pabrėžia, kad dėl minėtų sandorių prieš kelerius metus jau išsakyta ir teismo, ir Generalinės prokuratūros pozicija. 2007 metų spalio 10 dienos raštu Nr. A13.2-904 Generalinė prokuratūra nurodė nepradėsianti tyrimo dėl minimo sandorio teisėtumo. A. Zuoko nuomone, tai turėjo žinoti tyrimą dabar pradėjęs D. Raulušaitis.
„Atkreiptinas dėmesys, kad rašte Generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2005 metų birželio 21 dienos sprendimą. Teismas, įtardamas, kad sutartis gali prieštaraujanti teisės aktų reikalavimams, privalėjo ex officio išnagrinėti minimos sutarties teisėtumą, tačiau jam tokių abejonių nekilo“, – pabrėžė A. Zuokas.
Kaip teigia Vilniaus meras, D. Raulušaičio užuominos savivaldybei apie galimą ikiteisminį tyrimą išsakytos atkartojant ne tik už reketą jau atsėdėjusio asmens teiginius, bet ir sakinių konstrukcijas. Todėl galima įtarti, kad generalinio prokuroro pavaduotojas „galimai veikia A. Baranausko neteisėtais interesais ir padeda jam realizuoti savo grasinimus bei atlikti nusikalstamą veiką“.
Ne pirmas klausimas
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja ir parlamentinės grupės „Už piliečių talką, kuriant Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė Agnė Bilotaitė pripažįsta, kad prokurorų veiklai ne pirmą kartą iškyla nemalonių klausimų. „Generalinė prokuratūra yra ta institucija, kuri privalo principingai ir objektyviai ginti viešąjį interesą. Tačiau minėtas atvejis, kai yra du vienas kitam prieštaraujantys Generalinės prokuratūros sprendimai, rodo, kad GP turi rimtų problemų.
Reikia pažymėti, kad tai nėra vienintelis atvejis, kai vienos panašios situacijos tiriamos su dideliu uolumu, o kitose „nerandama nusikalstamos veikos požymių“ ar viešojo intereso pažeidimo.
Iš to visuomenei susidaro įspūdis, kad Lietuvoje yra taikomi dvigubi standartai, o prokurorai gali būti įtakojami interesų grupių.
Todėl Seimo narių grupė „Už piliečių talką, kuriant Lietuvą be korupcijos siūlys GP įsteigti atskirą Imuniteto skyrių, kuris tirtų galimai neskaidrius prokurorų ryšius bei domėtųsi tokiais atvejais kaip šis. Mano žiniomis, tokio skyriaus įsteigimui jau buvo parengti atitinkami teisės aktai, tačiau jie iki šiol guli stalčiuje. Kol toks skyrius dar neįsteigtas, kreipsimės į Generalinį prokurorą, kad jis asmeniškai pasidomėtų šiuo atveju ir imtųsi atitinkamų veiksmų“, - teigė ji „Balsas.lt savaitei“.
Visi užsiėmę
Generalinės prokuratūros viešųjų ryšių specialistė Rita Stundienė „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad greitai pateikti Generalinio prokuroro, jo pavaduotojo ar bet kurio kito atsakingo asmens komentaro šia tema nepavyks, nes darbo krūvis, informacijos srautas yra didelis, o skyriaus viršininkė Rūta Dirsienė išvykusi į komandiruotę. Sprendimą dėl mero kreipimosi žadama priimti artimiausią savaitę.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai apie A. Zuoko kreipimąsi tvirtino sužinoję tik iš redakcijos, tad kiek nors išsamiau pakomentuoti irgi negalėjo. Kai kurie politikai užsiminė nenorintys kištis į merijos ir prokuratūros santykius – esą valstybėje yra svarbesnių reikalų.
Tikėtini pasiteisinimai, juk ir „Snoras“ bankrutavo, ir valstybės biudžetas turi būti patvirtintas. D. Raulušaitis veikiausiai irgi labai užsiėmęs asmuo. Tad nėra tokia jau neįtikėtina A. Zuoko daroma prielaida, kad jam prireikė pašalinių pagalbininkų – kad ir pono A. Baranausko arba ko nors kito paramos. „Atsižvelgiant į Generalinio prokuroro pavaduotojo užimtumą, manytina, kad jis nebuvo rašto rengėjas. Minimą raštą galėjo parengti net ne Generalinėje prokuratūroje pareigas einantis asmuo“, – teigė meras.
Tad pro įstrižus savo pastato langus į pasaulį įkypai žvelgiantys prokurorai gali toliau kreipti taikiklius į seniai pabodusias istorijas ir lyg netyčia dalyvauti už reketą ir kyšininkavimą teistų asmenų karuose.
TIK FAKTAI:
Dar 2004 metų rugpjūčio 10 dieną Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir bendrovė „Ogmios Astra“ pasirašė sutartį, kuria pakeitė ir patikslino 2001-ųjų sausio 15 dienos sutartį. Šios sutarties objektu nurodytas Vilniaus miesto pramogų parko komplekso pastatymas, įrengimas ir eksploatavimas pagal minėtą detalųjį planą 60,8844 ha žemės ploto sklype.
Minimos sutartys šiuo metu vykdomos. Nei jų šalys, nei tretieji asmenys ligi šiol nebuvo pareiškę pretenzijų dėl jų sudarymo ar vykdymo.
Generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis rašte savivaldybei aiškina, kad reikia vienašališkai nutraukti sutartis, nes bendrovės, statydamos sklype pastatus su gyvenamosios paskirties patalpomis (butais), netinkamai vykdo sutartyse prisiimtą prievolę. „Toks sutarties pažeidimais laikytinas esminiu, nes savivaldybė, kaip sandorio šalis, negauna to, ko tikėjosi sudarydama sutartį, ir sudaro pagrindą ją vienašališkai nutraukti“, –remdamasis Civilinio kodekso 6.217 straipsniu rašė prokuroras.
