Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtinto neigiamas išvadas tokiems Seimo narių pasiūlymams.
Į Baudžiamąjį kodeksą įtraukti bausmę už moterų apipjaustymą yra pasiūliusi Seimo narė socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė. Jos siūlymu, sunkus sveikatos sutrikdymas siekiant atlikti ar atliekant moters lytinių organų žalojimą remiantis religiniais įsitikinimais ir socialinėmis, kultūrinėmis reikmėmis būtų baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų. Pataisą siūlanti parlamentarė aiškino, kad dėl padidėjusios migracijos išauga rizika, jog daugiausiai Afrikos valstybėse praktikuojamas moterų lytinių organų žalojimas gali būti atliekamas ir Lietuvoje.
Vyriausybės išvadą rengusi Teisingumo ministerija sako, kad moters lytinių organų žalojimas savaime yra nusikalstamas.
„Daugeliu atvejų ši veika turi sunkaus sveikatos sutrikdymo, kai nepataisomai subjaurojamas nukentėjusio asmens kūnas (Baudžiamojo kodekso 135 straipsnis), požymių. Nenustačius nepataisomo nukentėjusio asmens kūno subjaurojimo požymių (tai yra nenustačius sunkaus sveikatos sutrikdymo), veika priklausomai nuo padaryto sveikatos sutrikdymo masto (...) būtų kvalifikuojama kaip nesunkus (Baudžiamojo kodekso 138 straipsnis) arba nežymus (Baudžiamojo kodekso 140 straipsnis) žmogaus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto rengėjų siūlomas nusikalstamos veikos, kuri jau dabar užtraukia baudžiamąją atsakomybę, atskiras kriminalizavimas nėra tikslingas ir laikytinas pertekliniu“, – sakoma Vyriausybės išvadoje.
Kartu pažymima, kad siūlymas visus be išimties moters lytinių organų sužalojimo atvejus, nepriklausomai nuo šia veika realiai padarytos žalos žmogaus sveikatai, laikyti tik sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojančiu požymiu laikytinas neproporcingu.
Pasiūlymą kriminalizuoti kraujomaišą Seime pateikusios socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė teigia, kad kriminalizavus incestą būtų apginta silpnesniojo partnerio seksualinio apsisprendimo laisvė, taip pat sumažinta genetinių defektų rizika, apsaugota visuomenės gerovė ir sveikata. Baudžiamąjį kodeksą parlamentarės pernai pasiūlė papildyti straipsniu, kad savanoriškai lytiškai santykiavę asmenys, siejami artimais kraujo ryšiais - tėvai su vaikais, seneliai su vaikaičiais, broliai su seserimis - būtų baudžiami laisvės atėmimu iki dvejų metų.
„Baudžiamosios atsakomybės už kraujomaišą nustatymas yra netikslinga ir neproporcinga priemonė“, – sakoma Vyriausybės išvadoje.
Anot jos, neturint duomenų apie incesto paplitimą Lietuvoje, nėra pagrindo teigti, kad egzistuojančios ar galimos švietimo, visuomenės poveikio priemonės yra nepakankamos kraujomaišos prevencijai. Vyriausybė taip pat teigia, kad vien tai, jog dalyje Europos valstybių kraujomaiša yra kriminalizuota, savaime nėra pagrindas taikyti griežčiausią teisinės atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę.
Kartu pažymima, jog kraujomaišos kriminalizavimas lems tai, kad šie atvejai taps labiau paslėpti, nes lytinių santykių partneriai dar labiau slėps savo santykius nuo aplinkinių, baimindamiesi gresiančios kriminalinės bausmės. Dėl to mažės galimybės paveikti asmenis, kad jie nutrauktų šiuos savo veiksmus, mažės galimybės suteikti reikiamą psichologinę, medicininę ar kitokią pagalbą.
