Krašto apsaugos ministerija informavo šalis partneres apie priimtą sprendimą Vokietijoje ir Prancūzijoje reziduojančius Lietuvos gynybos atašė perkelti dirbti į Vilnių. Sprendimas yra laikinas, jį Krašto apsaugos ministerija priėmė atsižvelgdama į ekonominę situaciją šalyje ir ieškodama būdų taupyti ministerijos biudžeto lėšas. Toks sprendimas leis per metus sutaupyti maždaug 860 tūkst. litų.
Berlyne rezidavęs gynybos atašė Lietuvos interesams taip pat atstovauja Austrijoje ir Šveicarijoje, Paryžiuje – Belgijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Liuksemburge. Tarnybą Vilniuje gynybos atašė pradės nuo rugsėjo mėnesio.
Lietuva šiuo metu iš viso yra akreditavusi trylika gynybos atašė, kurie Lietuvos interesams atstovauja 37 užsienio šalyse. Gynybos atašė, atstovaujantis Lietuvai Estijoje, Latvijoje ir Suomijoje, taip pat reziduoja Vilniuje.
Ieškodama būdų taupyti lėšas, Krašto apsaugos ministerija šiuo metu peržiūri karių ir valstybės tarnautojų skyrimo tarnauti užsienio valstybėse ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose planą. Planuojama, kad per šiuos ir kitus metus iš 38 pareigybių bus atšaukti kariai ir civiliai arba į jas nebus skirimas personalas, pasibaigus šiuo metu pareigas einančių karių rotacijos laikui. Dalis atšaukiamų darbuotojų jau grįžę į Lietuvą.
Taip pat palyginti su praėjusiais metais, šiemet daugiau nei pusšimčiu sumažėjo Krašto apsaugos sistemos (KAS) institucijų civilių skaičius. 2008 m. gruodžio 31 d. KAS institucijose dirbo 545 valstybės tarnautojai ir 1736 pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai, šių metų liepą – 596 valstybės tarnautojai ir 1630 darbuotojai. Bendras civilių pareigybių skaičiaus sumažėjimas palyginti su praėjusiais metais yra 55.
„Krašto apsaugos sistemos civilio personalo skaičius keitėsi dėl įvairių priežasčių. 2009 metais Karinių jūrų pajėgos (KJP) iš civilinės institucijos – Lietuvos saugios laivybos administracijos direkcijos – perėmė paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo jūroje funkcijas ir joms vykdyti skirtą laivą „Šakiai“ su įgula, taip pat gelbėjimo jūroje koordinavimo funkciją, įsteigiant KJP Jūros koordinavimo gelbėjimo centrą. Krašto apsaugos ministerija pradėjo vykdyti ir kibernetinio saugumo užtikrinimo funkcijas. Optimizuojant personalą šiemet buvo atleista apie 100 „darbo sutartininkų“. Personalas taip pat mažėjo ir dėl natūralios personalo kaitos“, – sakė Krašto apsaugos ministerijos kancleris Leonardas Bakaitis.
Dėl ekonominio sunkmečio mažindama personalo išlaidas, Krašto apsaugos ministerija inicijavo Vyriausybės nutarimo, reglamentuojančio profesinės karo tarnybos karių apmokėjimo sąlygas, pakeitimą siūlydama laikinai iki 2010 metų gruodžio 31 d. mažinti profesinės karo tarnybos karių tarnybinius atlyginimus proporcingai mažinamoms valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms. Esant sudėtingai šalies finansinei situacijai Krašto apsaugos ministerija siūlys nuo 2010 m. sausio 1 d. laikinai mažinti karių maistpinigius iki 2008 m. buvusio dydžio.
Be to taupant lėšas, į pareigas nebus skiriamas trečiasis krašto apsaugos viceministras, nors Vyriausybės nutarime patvirtintas viceministrų skaičius Krašto apsaugos ministerijoje yra 3. Dabar Ministerijos vadovybę sudaro ministerijos kancleris ir du viceministrai. Iki liepos 1 d. Krašto apsaugos ministerijoje dirbo vienas valstybės sekretorius, keturi sekretoriai ir 1 viceministras.
