Nekilnojamojo turto rinka mieste veikiau gyva nei mirusi, nors dideli komerciniai projektai neplėtojami jau mažiausiai metai.
Nors mieste pastaraisiais metais neįgyvendinami itin dideli nekilnojamojo turto projektai, tačiau rinkoje, tikina specialistai, postūmių yra: žmonės statosi individualius namus, perka butus ir pan.
Stabdys ir gyventojų mažėjimas? Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis sako, kad namai mieste statomi. Pernai išduota daugiau nei šimtas leidimų individualių namų statybai.
„Individualių namų statyba normali – per metus maždaug tiek ir išduodame leidimų“, – teigia specialistas.
O komercinių pastatų statybos labai didelių projektų pernai nebuvo. „Didelio krano Panevėžyje nemačiau trejus ketverius metus“, – apgailestauja korporacijos „Matininkai“ Panevėžio regiono skyriaus viršininkas Valdas Beinoris. Pasak jo, naujų statybų mieste kol kas neverta tikėtis.
„Verslininkai didelių investicijų neplanuoja“, – tvirtina viršininkas.
Tiesa, projektų yra, jie suderinti, tačiau kada ekonominė logika leis juos realizuoti, nežinia.
„Administraciniams, komerciniams objektams dar, matyt, reikės palaukti“, – svarsto V. Beinoris.
Galbūt kiek stabdo ir neseniai pasikeitusi politinė situacija, gyventojų mažėjimas. Pavyzdžiui, nerimą kelia ir tai, kad per metus gerokai sumažėjo mokinių. Pasak V. Beinorio, dirbantys asmenys ir vaikai – varomoji verslo jėga.
Tačiau nekilnojamojo turto rinka nėra apmirusi. Pavyzdžiui, parduodant butus naujame daugiabutyje Klaipėdos gatvėje sezoniškumo sąlyginai nejaučiama. „Matininkų“ Panevėžio regiono skyriaus viršininko teigimu, per mėnesį nuperkamas ne vienas ir ne du butai. Kainos stabilizavosi Skelbiant nekilnojamojo turto kainų pokyčius nurodomas pusės ar vieno procento pakitimas.
„Tai nėra pokytis. Norėdamas parduoti greitai, turi padaryti didesnę nuolaidą“, – sako V. Beinoris.
Nekilnojamojo turto kainos mieste, jo manymu, stabilizavosi – nei kyla, nei leidžiasi.
Senos statybos butų kvadratinis metras kainuoja nuo 1 000 iki maždaug 1 500 ar 1 600 litų. Renovuotuose namuose būsto kaina kiek didesnė – gali siekti ir iki 1 700 ar 1 800 litų.
Tiesa, tam tikrų svyravimų rinkoje yra. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto paieškoms įtakos gali turėti šildymo sezonas. Šiemet atsirado reikalavimas pateikti energinio naudingumo sertifikatą. V. Beinorio manymu, gyventojams prireiks kelių šimtų litų papildomų išlaidų, nes mieste naujų daugiabučių praktiškai nėra. Didžioji dalis butų yra senos statybos ir, V. Beinorio spėjimu, turės vienodą naudingumo klasę. Jis tikėjosi, kad ši tvarka bus atšaukta.
Mieste išduota leidimų naujų daugiabučių kvartalams statyti, tačiau verslininkai kol kas šių projektų neįgyvendina. Manoma, kad stebi situaciją.
Priemiestinėse zonose suprojektuota nemažai individualių namų kvartalų. Sklypo su infrastruktūra aras kainuoja apie 4–6 tūkstančius litų. V. Beinorio manymu, kaina įkandama, negąsdinama.
„Žmonės išmoko statyti tiek, kiek reikia, o ne tiek, kad pralenktų kaimyną“, – pažymi korporacijos Panevėžio regiono vadovas. Jo manymu, lietuviai moka taupyti ir vyksta statybinių medžiagų pirkti į Lenkiją. Rinka nesustojusi Nekilnojamojo turto įmonės „Viktauga“ direktorius Mindaugas Vidzėnas taip pat sako, kad apie naujus projektus mieste dar nesigirdi. Tam įtakos gal turi ir metų laikas – žiema. Be to, susidariusi ir tam tikra pauzė – dalis žmonių išvykę slidinėti. M. Vidzėno manymu, kas jau nusprendė įgyvendinti projektus, tas ir įgyvendina, o kiti, matyt, dar neskuba priimti sprendimų. Jis teigė labai norintis, kad miesto vadovai imtųsi daugiau iniciatyvos ir pritrauktų naujų investuotojų.
Įmonės vadovas pabrėžia, kad nekilnojamojo turto rinka nesustojusi – perkami butai, sklypai. Individualių namų statyba juda, o štai komercinė – vangiai. Tačiau, palyginti 2011-uosius ir 2012-uosius, pernykščiai metai buvo geresni. M. Vidzėno teigimu, nors gigantiškų statybų nėra, tačiau buvo plečiami sandėliai, gamybiniai plotai iki tūkstančio kvadratinių metrų. „Nesustoję visiškai“, – džiaugiasi jis. Pastebima, kad nekilnojamojo turto kainos – tiek butų, tiek namų – mieste stabilios.
„Nemanau, kad ateityje keisis. Kainos nukritusios iki tikros vertės“, – sako įmonės vadovas.
Jis nemano, kad pirkimo-pardavimo sandorius stabdys reikalaujami energinio naudingumo sertifikatai. Jų reikėjo ir anksčiau, tačiau dabar – privalomi.
„Pripras žmonės“, – mano M. Vidzėnas.
Gal ir bus sugaištama kiek laiko, tačiau tų, kurie perka ar parduoda nekilnojamąjį turtą, toks reikalavimas nesustabdys. Daugiau – kitose apskrityse Statistikos departamento duomenimis, 2012-ųjų trečiąjį ketvirtį atlikta 2 mlrd. litų vertės statybos darbų. Šalyje atlikta 94 proc. visų statybos darbų (1,9 mlrd. litų vertės), užsienyje – 6 proc (113 mln. litų).
Trečiąjį ketvirtį atliktų inžinerinių statinių statybos darbų vertė 1,1 mlrd. litų (58 proc.), negyvenamųjų pastatų – 654 mln. litų (34 proc. visų darbų), o gyvenamųjų pastatų statybos dalis sudarė tik 8 procentus visų darbų – jų atlikta už 149 mln. litų.
Naujos statybos darbų atlikta už 606 mln. litų, tai sudarė 32 proc. visų šalyje statybos darbų vertės.
Šalyje buvo baigti statyti 697 nauji gyvenamieji pastatai (iš jų vienas bendrabutis). Gyvenamuosiuose namuose įrengtas 1 031 butas – 237-iais butais, arba 30 proc., daugiau nei trečiąjį 2011 metų ketvirtį. 71 proc. visų baigtų statyti butų (727 butai) įrengti individualiuose namuose. 44 proc. visų pastatytų butų buvo Vilniaus, 19 proc. – Klaipėdos, 17 proc. – Kauno apskrityje. Tą patį, trečiąjį, praėjusių metų ketvirtį šalyje baigti statyti 236 nauji negyvenamieji pastatai. Daugiausia pagal bendrąjį plotą baigta statyti gamybos, pramoninių ir sandėlių, prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių bei kitos paskirties pastatų.
41 proc. visų pastatytų negyvenamųjų pastatų buvo Vilniaus, po 11 proc. – Kauno ir Šiaulių apskrityse.
Išduota 1 418 leidimų statyti 1 539 gyvenamuosius pastatus, t. y. 17 leidimų, arba 1 proc., mažiau nei trečiąjį 2011 m. ketvirtį. Šalyje vyrauja individualių gyvenamųjų namų statyba – jiems statyti išduota 98 proc. visų leidimų. Taip pat leista statyti 2 bendrabučius. Išduoti 498 leidimai statyti 585 negyvenamuosius pastatus. Daugiausia pagal bendrąjį plotą leista statyti pramoninių pastatų ir sandėlių, kitos paskirties pastatų ir įstaigų pastatų.
Per tris praėjusių metų ketvirčius šalyje baigta statyti 2 110 gyvenamųjų namų, juose įrengti 3 447 butai. Baigti statyti 842 negyvenamieji pastatai. Per tris praėjusių metų ketvirčius šalyje išduota 3 880 leidimų statyti 4 149 gyvenamuosius pastatus, iš jų 9 bendrabučius.
