Kitą savaitę Lietuvai minėsiant dvidešimt pirmąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, pastebima, kad nebelieka tuo metu puoselėtų idėjų ir siekių.
Už per du dešimtmečius gautas galimybes sumokėjome praradimais – nykstantis tautos bendrumo jausmas, lietuvybė, įsivyravęs individualizmas, globalizacija menkina Lietuvos nepriklausomybę, tautos identitetą.
Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje apie Kovo 11-osios siekius, praradimus ir atradimus, Nepriklausomybės Akto signataras Rolandas Paulauskas prisiminė, jog pagrindinis tikslas 1990-aisiais pasirašant Nepriklausomos valstybės atstatymo aktą, buvo noras būti savo šalies šeimininkais ir Kovo 11-oji šią galimybę suteikė. Noras šeimininkauti pasireiškė savo įstatymų viršenybe, valiuta, neutralitetu, nacionaline kalba, kūrybos, žodžio laisve. Visa tai gavome, tačiau problema, anot signataro, yra ta, kad Kovo 11-osios suteiktomis galimybėmis buvo netinkamai pasinaudota. 2004-aisiais Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą minėtus siekius prarandame, nuo bendrumo perėjome prie individualizmo.
„Tai yra tam tikro proceso rezultatas, čia ne Kovo 11-oji kalta. Ji suteikė visas galimybes elgtis tautai kaip ji nori, bet jinai, pasirodo, savo kalbos negerbia. (...) Atsirado liberali ideologija, kuri šiandien lygiai taip pat totalitariai, kaip anuomet ana ideologija, kontroliuoja visą procesą. Mes siekėme laisvės nuo ideologijos ir mes iš dalies ją gavome, nors liberali ideologija pakeitė aną bolševikinę, bet dar didesnis šiandiena spaudimas yra pinigų ideologija. Kovo 11-oji suteikė galimybę turėti visa tai, ko norėjome, bet tai, ką išvardinau, rodo, kad mes, kaip visuomenė, nesugebėjome kol kas pasinaudoti“, – kalbėjo R. Paulauskas.
Kita vertus, R. Paulausko vertinimu, su įstojimu į ES siejami ir atradimai – atsirado žymiai didesnės galimybės asmeniui, bet, priešingai, sumažėjo galimybės tautai.
Politologas Marius Kundrotas taip pat suabejojo laisve, kurią suteikė įsiliejimas į Bendriją.
Seimo narys Egidijus Vareikis teigė, kad priimant Kovo 11-osios Aktą Lietuva turėjo pasirinkimą būti Vakarų arba Rytų Europos nacija. Per dvidešimt metų Lietuva padarė tai, ką norėjo padaryti: norėdama būti saugi – įstojo į NATO, o norėdama būti ekonomiškai stipri – į ES.
„Lietuvos pasirinkimas buvo nekurti niekur nevedančius įstatymus, mes savo noru pasirinkome, kur eiti“, – dėstė parlamentaras.
Seimo Europos reikalų komiteto narys atrėmė R. Paulausko kritiką, esą visuomenė netenka siekių, tautinio identiteto. Anot E. Vareikio, tai ne Kovo 11-osios ar Lietuvos, o apskritai visos civilizacijos problema. Per dvidešimtmetį civilizacija pergyveno transformaciją, galiausiai pasikeitė ir žmonių mąstymas.
Jo kolega Emanuelis Zingeris teigė Nepriklausomybės atkūrimą suprantąs kaip grįžimą į Vakarų konkurencinę erdvę.
„Turėjome sėkmingą ikikarinį laisvų Lietuvos piliečių pavyzdį, į kurį atsirėmę galėjome daug lengviau atkurti nepriklausomą valstybę ir užmiršti, kad buvome vienoje lėkštėje su kitais pavergtaisiais, ir ten buvome pirmieji. Tai, kad mūsų krepšinis buvo geriausias Sovietų Sąjungoje, nieko nereiškia, palyginus su tuo, kad dabar mūsų žmonės gali būti Vakaruose veiksniai. Viena šalis – vienas komisaras Briuselyje, viena šalis – vienas balsas Europos Parlamente reiškia daug daugiau negu mūsų krepšinis ar kažkas toje sovietų geležinėje dėžėje“, – teigė E. Zingeris.
