Pasitelkusi „Blue Card“ korteles Europos Sąjunga ketina prisivilioti į savo darbo rinką 2 mln. kvalifikuotų darbuotojų, praneša Vokietijos dienraštis „Die Welt“.
Į ES darbo ieškoti veržiasi beveik išimtinai nekvalifikuoti darbininkai, tačiau netrukus situacija turėtų pasikeisti. Už justiciją atsakingas Europos Komisijos komisaras Franco Frattinis, pasitelkęs vadinamąsias „mėlynąsias korteles“, analogiškas JAV galiojančioms „žaliosioms kortelėms“, nori pritraukti į ES šalis kvalifikuotą darbo jėgą. Europos Komisijos manymu labiausiai tokių darbuotojų trūksta Vokietijai.
85 proc. žmonių, Europoje ieškančių savo naujosios tėvynės, neturi išsilavinimo. Tuo tarpu pusė į JAV atvykstančių imigrantų turi gerą kvalifikaciją, rašo „Die Welt“. Toks kontrastas eurokomisarui F. Frattiniui kelia susirūpinimą, todėl jis ragina keisti įsitvirtinusį požiūrį į darbo jėgą iš užsienio. Jo teigimu ES neturi vertinti imigrantų kaip naštos, priešingai – privalo skatinti kvalifikuotos darbo jėgos srautą.
F. Frattinis tai pareiškė atvykęs į Portugaliją. Eurokomisaras siūlo įvesti vadinamąją „Blue Card“ – JAV galiojančiai „Green Card“ kortelei analogišką dokumentą, suteikiantį užsieniečiams teisę laikinai gyventi Europos Sąjungoje.
Likus kelioms dienoms iki ES šalių teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimo Frattinis bendrais bruožais apibūdino, kaip Europos Komisija įsivaizduoja daug ginčų keliančią Europos imigracinę politiką. Eurokomisaras dideles viltis sieja su sparčia į ES atvykstantiems studentams ir specialistams, galintiems patvirtinti, kad yra įdarbinti, taikoma imigracijos procedūra. Frattinis reikalauja, kad asmenys, turintys gerą išsilavinimą, atvykę dirbti į ES turėtų pretenduoti į didesnį nei minimalų ES šalyse nustatytą atlyginimą.
Tie, kurie turi „mėlynąsias korteles“, atvykę į ES gaus galimybę nuo 2 iki 3 metų dirbti toje ES šalyje, į kurią pirmiausia atvažiavo. Po to bus galima ne tik pratęsti „mėlynosios kortelės“ galiojimą, bet ir persikelti į kitą ES šalį. Konkrečius pasiūlymus dėl būsimojo „mėlynosios kortelės“ įstatymo Frattionis planuoja pateikti spalio 23 dieną, rašo „Die Welt“.
Europos Komisija mano, kad kvalifikuotos darbo jėgos iš užsienio labiausiai reikia Vokietijai, Italijai ir Vengrijai. Per artimiausius 20 metų ES prireiks papildomai 20 milijonų kvalifikuotų imigrantų.
Europoje nelegaliai gyvena maždaug 8 mln. užsieniečių
Debatus ES dėl Europos imigracijos politikos prieš metus inicijavo Vokietijos vidaus reikalų ministras Wolfgangas Schäuble. Kartu su tuometiniu savo kolega Prancūzijoje Nicolas Sarkozy, dabar einančiu Prancūzijos prezidento pareigas, Schäuble pasisakė už laikinų leidimų gyventi ES išdavimą imigrantams.
„Cirkuliacinė migracija“ galėtų sureguliuoti imigrantų srautą į Europą ir sustabdyti nelegalią migraciją, vienu balsu tvirtino Schäuble ir Sarkozy. Europos Komisijos vertinimais Europoje neteisėtai gyvena nuo 4,5 iki 8 mln. užsieniečių. Bendras užsieniečių skaičius Europos Sąjungoje skirtingų šaltinių duomenimis gali siekti 18,5 mln. Tai sudaro beveik 4 proc. visų ES šalių gyventojų, teigia dienraštis.
Vokietijos pirmininkavimo Europos Sąjungai laikotarpiu W. Schäuble paspartino savo „cirkuliacinės emigracijos“ įgyvendinimo planus, taikydamas juos darbo jėgai iš Afrikos ir rytinių ES kaimynių. Schäuble ir Sarkozy aiškiai suformulavo svarbiausias sąlygas: iki 5 metų, priklausomai nuo darbo jėgos poreikio, galiojantis leidimas gyventi ir dirbti; griežti įsipareigojimai grįžti į tėvynę; jokių šeimos narių persikėlimo; jokios prieigos prie socialinės sistemos.
Nuo to laiko eurokomisaras Frattinis ėmėsi ieškoti naujų ekonominę migraciją palengvinančių modelių, rašo „Die Welt“. Pavyzdžiui, jis jau pasiūlė išduoti užsieniečiams nuo 6 iki 8 mėnesių galiojančius leidimus dirbti ES žemės ūkio, turizmo ir statybų sektoriuose. Darbo jėgos iš užsienio kvotas turės nustatyti pačios ES šalys – įskaitant ir vadinamąją „nulinę kvotą“, tai yra, visišką darbo jėgos atsisakymą. Numatytas ir glaudus bendradarbiavimas su tomis šalimis, iš kurių į ES vyks migrantai: jos turės prisiimti įsipareigojimą susigrąžinti savo piliečius. Mainais už tai joms bus suteiktos padidintos kvotos. Darbdaviai, kurie rizikuos nelegaliai įdarbinti užsieniečius, turės mokėti dideles baudas ir, sutinkamai su imigracijos modelio projektu, daugiau nebegalės dalyvauti bendrame įdarbinimo konkurse.
Tačiau „mėlynosios kortelės“ idėjos ES laukia įtempti debatai, rašo „Die Welt“. Jau vien tik „cirkuliacinės emigracijos“ planas Europos Sąjungoje sukėlė ginčų bangą. Vokietijoje Krikščionių demokratų sąjunga ir Krikščionių socialinė sąjunga smarkiai kritikuoja ES šalių teisės priiminėti suverenius sprendimus dėl padėties darbo rinkoje apribojimą. Vokietijos švietimo ministrės Annette Schavan iniciatyva palengvinti kvalifikuotų darbuotojų atvykimo į šalį procedūras taip pat sukėlė audringas diskusijas: pasak kai kurių politikų tai darbdaviams atveria „kur kas lengvesnį kelią“, kuris sudaro sąlygas taupyti vietinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir mokymosi sąskaita, pažymi „Die Welt“.