Prieš septynerius metus kilęs sumanymas nutiesti patogų kelią iš chemizuoto ūkio į ekologinį užstrigo pusiaukelėje ir dalį ekologinių ūkių paskatino pasukti atgal.
Dabar sunku nustatyti, ko siekė išskirtinės kokybės produktų gamintojų sistemos kūrėjai, tačiau daugelis tikėjosi, kad tai bus tarsi tarpinė stotelė, kurioje vieni kaups jėgas tolimesnei kelionei, o kiti, patyrę nesėkmę, trumpam grįš ir ruošis naujam žygiui. Tačiau pastaraisiais metais nutiko tai, ko niekas nesitikėjo: daug ekologinių ūkių savininkų, susidūrę su vis griežtėjančiais reikalavimais ir nesulaukę valstybės paramos, pasuko atgal.
Siūlė keisti pavadinimą
Ūkininkų turgelyje Kaune šią savaitę atlikome vartotojų apklausą. Kurie maisto produktai yra vertingesni – ekologiški ar išskirtinės kokybės? Apie 80 proc. apklaustųjų buvo įsitikinę, kad išskirtinės kokybės produktai yra vertingesni. Nors išskirtiniu pavadinto daikto ypatybė gali būti tiek bloga, tiek gera, dauguma vartotojų įsivaizduoja, kad išskirtiniu pavadintas produktas gali būti tik geras.
Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos „Gaja“ prezidentė prof. Vanda Žekonienė padarė išvadą, kad išskirtinės kokybės produktų (IKP) sistemos sumanytojams būtų sunku paaiškinti, kuo tie produktai yra išskirtiniai: „Produktai gali būti arba kokybiški, arba nekokybiški. Man sunku suprasti, kodėl jie sugalvojo tokį pavadinimą.“ Mokslininkė IKP sistemos kūrėjams ne kartą siūlė naudoti tausojamojo ūkio terminą. „Mes studentus mokome, kad yra trys žemdirbystės sistemos: įprastinė chemizuota, tausojamoji, kai naudojama mažiau chemikalų, ir aukščiausia – ekologinė“, – sakė prof. V.Žekonienė.
Dabar sunku nustatyti, ko siekė IKP sistemos kūrėjai, tačiau daugelis suprato, kad ją, kaip pereinamąją, pasirinks siekiantieji ūkininkauti ekologiškai. Jie šio tikslo turėjo siekti žingsnis po žingsnio. Galima ir priešinga kryptis. Pasak mokslininkės, jei ekologinis ūkis nesusitvarko, laukai apaugo piktžolėmis, ūkininkas atliko tyrimus ir pamatė, kad dirvožemio kokybė prastėja, tada gal ir verta 10–15 metų ūkininkauti gaminant IKP, o atsigavus grįžti prie ekologinės žemdirbystės. Tačiau mokslininkė siūlo išskirtinės kokybės produktus vadinti tausojamosios žemdirbystės produktais. Blogiau, kai nuo ekologinio ūkininkavimo prie IKP gamybos pereinama ne dėl mokslininkės paminėtų, o dėl dirbtinių priežasčių, kai ūkininkas tai daro todėl, kad tikisi gauti daugiau paramos ir vykdyti mažiau reikalavimų. Tačiau kaltinti reikėtų ne ūkininkus, o valstybei nenaudingą sistemą įdiegusius kūrėjus.
Kontroliuoja nuosaikiai
Mokslininkei pritaria ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis. Jis sveikina ūkininkus, nusprendusius naudoti mažiau chemikalų, nei rekomenduoja jų pardavėjai. S.Daniulis IKP gamintojams nepriekaištauja ir dėl sėkmės, kad jiems pavyko išsikovoti palankią valstybės ir ES paramą. IKP numatytos išmokos tik apie 30 proc. mažesnės nei skiriamos ekologiniams ūkiams, o reikalavimų gerokai mažiau.
Numatyta galimybė kontroliuoti, kad IKP gaminantys ūkiai laikytųsi žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų reikalavimų naudojant trąšas bei chemikalus. „Galima nustatyti, ar produktai užauginti naudojant chemikalus ar nenaudojant. Tačiau neįmanoma nustatyti, kad auginant buvo naudota mažiau chemikalų, nei naudoja įprastiniai chemizuoti ūkiai“, – tikslino S.Daniulis.
Vienas IKP gamintojas mums atvirai papasakojo, kaip atliekami tikrinimai. Kontrolieriai patikrina ūkininko tvarkomus žurnalus, kuriuose ūkininkai žymi, kiek ir kada trąšų bei chemikalų nusipirko, kada, kur ir kiek panaudojo. Tiek tų patikrinimų. Produktų tyrimai? Gal ir įmanoma tai atlikti, bet finansiškai tai daryti neapsimoka.
Nuolaidų nedaro
O ekologiniams ūkiams keliami labai griežti reikalavimai ir jokių nuolaidų nedaroma. „Kartais pasitaiko, kad į ekologinio ūkio lauką patenka chemikalų likučių iš gretimo chemizuoto ūkio, gal lietaus vanduo atplukdo, gal vėjas atpučia, tačiau tokio pobūdžio pasiteisinimai nepriimami – atimamas sertifikatas“, – sakė S.Daniulis.
LEŪA vadovas teigė, kad iš paramą gaunančių IKP gamintojų nereikalaujama realizuoti užaugintus produktus, o 50 proc. paramos ekologinių ūkių savininkai gauna tik pateikę dalies produktų realizavimo dokumentus. Absurdiškas reikalavimas. „Štai ekologiškų javų augintojai derlių laikytų net iki birželio mėnesio, tikėdamiesi gauti aukščiausią kainą. Tačiau mes priversti dalį produkcijos realizuoti iki gegužės 15 d., kitaip negautume visų išmokų. Kodėl, koks kieno reikalas, kada parduosiu?“ – stebėjosi S.Daniulis.
Tiesa, šio absurdiško reikalavimo vykdymo ūkininkai geba išvengti – vieni kitiems parduoda savo derlių ir įvykdo reikalavimą. Lieka tik pridurti – IKP toks reikalavimas netaikomas.
Kova dėl rinkos
Kodėl IKP pavadinimas kenkia ne tik vartotojams, bet ir ekologiškai ūkininkaujantiesiems? Vartotojai nukenčia dėl informacijos stokos perka IKP ir neretai net nepagalvoja, kad nusiperka produktus, kurie nedaug skiriasi nuo auginamų įprastiniuose chemizuotuose ūkiuose. Nors S.Daniulis sakė, kad rinkoje yra vietos ir vieniems, ir kitiems, jo žodžiuose nesunku įžvelgti apmaudą: kai kurie vartotojai pirktų ne IKP, o ekologiškus produktus. Tačiau daugiausia praradimų ekologiškai ūkininkaujantieji patiria, su chemizuotų ūkių savininkais ar IKP gamintojais varžydamiesi viešųjų pirkimų konkursuose.
„Pagal programą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ mokykloms ir vaikų darželiams galima tiekti tiek IKP, tiek ir ekologiškus produktus tačiau jų kaina turi būti vienoda. Nors mes galime užauginti labai daug morkų, burokėlių, obuolių ir kitų produktų, neturime galimybių konkuruoti“, – sakė S.Daniulis.
Be kita ko, ekologinių ūkių savininkai neturi jėgų kovoti ir su prekybininkais, kurie ekologiškiems produktams nustato 3–5 kartus didesnius antkainius. Kol kas beviltiškai jie kovoja ir su pieno supirkėjais, už ekologiško pieno kilogramą mokančiais tik 2 ct daugiau nei įprasta.
Emocijos ir faktai
LEŪA vadovas sakė, kad IKP ar panašaus pobūdžio ženklas kitose ES šalyse nenaudojamas. Tačiau Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis tikino, kad tausojamoji žemdirbystė plėtojama ir Vakarų Europos šalyse. Tiesa, ne IKP, bet tausojamoji.
Pasak M.Laukaičio, ir dėl išmokų ekologiškai ūkininkaujantieji nepavydi gaminantiesiems IKP. Ar yra pametusiųjų kelią į ekologinį ūkininkavimą ir pasirinkusiųjų IKP? „Jei žmogus veiklos imasi profesionaliai, negalvoja apie perėjimą nuo ekologinio ūkininkavimo prie IKP gamybos, juk priimami ilgalaikiai sprendimai“, – sakė M.Laukaitis.
Tai gal ekologinių ūkių savininkai be reikalo drumsčia vandenį? „Remkimės faktais, o ne emocijomis. Štai man pateikti konkretūs duomenys apie tai, kad ekologinės bitininkystės sektorius paramos sertifikavimui, pakuotėms, reklamai ir kitiems reikalams negauna, o IKP gamintojams šiems reikalams skiriama po 10 tūkst. Lt. Kodėl vieniems parama skiriama, o kitiems – ne?“ – klausė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Saulius Bucevičius. Šio komiteto duomenimis, dėl minėtų priežasčių ekologiškai auginamų kultūrų plotai kasmet sparčiai mažėja.
„Dauguma IKP gamintojų – sodininkų ir daržininkų bei bitininkų – anksčiau buvo ekologinių ūkių savininkai“, – patvirtino tendenciją S.Daniulis. S.Bucevičius sakė, kad šis klausimas neišnyks iš Seimo KRK darbotvarkės. Jau susitarta, kad Žemės ūkio ministerija per dvi artimiausias savaites Seimo KRK pateiks pasiūlymų keisti ydingą tvarką.
KOMENTARAI
Apgaule pagrįsta parama
Mindaugas Vyskupaitis, tikrosios ūkinės bendrijos „Mėta“ vadovas
Vadinkime daiktus tikraisiais vardais: išskirtinės kokybės produktus galime vadinti tik išskirtinės kokybės chemizuotais produktais. O dabar vartotojai apgaudinėjami, kai jiems aiškinama, kad išskirtinės kokybės produktai užauginti naudojant mažiau chemikalų. Netiesa, nes neįmanoma sužinoti, kiek panaudota chemikalų. Tokio pobūdžio apgaudinėjimų būta ir anksčiau, kai mėsos perdirbėjai vartotojams siūlydavo įsigyti dešrelių „be E“. Šie pavadinimai iš rinkos dingo. Dabar į rinką braunasi kiti produktai, bet jau su valdininkų užnugariu. Dar apmaudžiau, kad vaikai ir ligoniai maitinami ne ekologiškais, o chemizuotais produktais. Man pikta, kad IKP gamintojai remiami pagal nacionalinę programą, o ekologiniai ūkiai – tik pagal ES programą. Lobistai pasiekė, kad valstybė labiau remtų ne ekologinius, o chemizuotus ūkius. Kokie rezultatai? Stulbinami. Dauguma IKP gamintojų, pavyzdžiui, bitininkai, anksčiau turėjo ekologinius ūkius. Kodėl dabar neturi? Paramos dydis panašus, o štai reikalavimai labai skiriasi, todėl mums, ekologinių ūkių savininkams, konkuruoti realizuojant produktus neįmanoma.
Išsiaiškinkime kurstytojus
Algirdas Skirkevičius, profesorius, Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas
Dėl IKP tarp bitininkų jokių problemų nekyla. Ūkininkavimo būdą pasirenka kiekvienas savo galva. Tarp trijų bitininkystės būdų yra dideli kokybės skirtumai, todėl vartotojai turi galimybę pasirinkti ir produktus. Jei vartotojams trūksta žinių, šią spragą galima užpildyti, tačiau man keista, kai bandoma kalbėti visų vartotojų vardu. Štai sakoma, kad žodis „išskirtinis“ klaidina vartotojus. Bet juk nesakoma, kad šie produktai geresni ar geriausi: jie išskirtiniai, palyginti su įprastiniais chemizuotais produktais, todėl ir nurodomas išskirtinumas.
Mitai skleidžiami ir dėl paramos dydžio. Jei sudėsime visą paramą, pamatysime, kad ekologinės bitininkystės ūkiai gauna daug kartų didesnę paramą nei IKP gaminantys ūkiai. Todėl manau, kad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas ir kodėl siekia kiršinti įvairiai ūkininkaujančiuosius.
Albinas Čaplikas
