Prieš metus paskelbtos Kosovo nepriklausomybės pripažinimas poveikio Lietuvai neturėjo, sutaria politologai. Tačiau vertinant šį įvykį platesniame tarptautinių santykių kontekste jų nuomonės išsiskiria.
Kosovo parlamentas nepriklausomybės nuo Serbijos deklaraciją priėmė 2008 metų vasario 17 dieną. Gegužės 6 dieną Kosovo valstybę pripažino Lietuvos Seimas.
Tarptautinių santykių ekspertas Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius BNS sakė gerai suprantantis priežastis, skatinusias paskelbti Kosovo nepriklausomybę, tačiau pridūrė manantis, jog šiuo atveju buvo per daug skubėta.
„Pirma - aš manau, kad buvo klaida Vakarams palaikyti Kosovo nepriklausomybės paskelbimą. Faktiškai buvo per daug skubėta, nes kai buvo užbaigtas Kosovo karas, kai JAV bombardavo Kosovą ir Serbiją, taikos sutartyje buvo aiškiai pabrėžta, kad Kosovas lieka Serbijos dalimi. Ir vien dėl to, pavyzdžiui Rusija, praleido atitinkamą rezoliuciją (Jungtinių Tautų Organizacijos saugumo taryboje - BNS)“, - sakė K.Girnius.
Kosovo nepriklausomybės paskelbimas, jo nuomone, iš dalies atrišo rankas Rusijai pripažinti separatistinių Gruzijos regionų nepriklausomybę.
„Žiūrint diplomatiniais tempais, 8, 10 ar 15 metų yra trumpas laikas. Nematau prasmės, kodėl Vakarų Europa, NATO ir Europos Sąjunga tą reikalą stūmė žinant, kad bus pikta ir kerštinga Rusijos reakcija. (...) Vis tiek tai sudarė šiokį tokį precedentą, leidusį Rusijai pripažinti separatistinių Gruzijos regionų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - nepriklausomybę“, -
svarstė politologas.
Taip pat K.Girniaus nuomone, visuotinio pritarimo Kosovo nepriklausomybė nesulaukė, nes ją iki šiol pripažino 54 pasaulio valstybių, kurių daugumą sudaro Vakarų šalys. Be to, nepriklausomybė, anot jo, ypatingai nepagerino Kosovo ekonominės padėties.
„Kitas dalykas - jau yra praėję metai, jau ES institucijos turėtų turėti didesnį vaidmenį nei JTO , bet ūkinė ir kita padėtis nėra smarkiai pagerėjusi. Neįvyko toks ūkinis pakilimas, kokio kai kurie žmonės laukė, o Kosove gyvenantys serbai dar lieka visiškai nesusitaikę su ta padėtimi. Tai iš tikrųjų abejoju, kiek tai (nepriklausomybės paskelbimas - BNS) pagerino reikalus. Aš manau, kad būtų geriau buvę dar palaukti 3-4 metus ir priimti platesnį sprendimą“, - tvirtino K.Girnius.
Pasak jo, Lietuva, būdama NATO ir ES nare, neturėjo beveik jokio pasirinkimo, išskyrus Kosovo nepriklausomybės pripažinimą. Tačiau 2008-ųjų gegužę priimtas toks sprendimas, K.Girniaus nuomone, didesnio poveikio šaliai tarptautinių mastu neturėjo.
Tuo metu TSPMI profesoriaus Gedimino Vitkaus teigimu, Kosovo nepriklausomybės paskelbimas buvo priverstinis žingsnis, tačiau iš esmės teisingas.
„Mano nuomone, teisingas, kadangi Kosovo problema yra Balkanų stabilumo problema, o Balkanų stabilumo problema yra viena iš aktualiausių ES saugumo problemų. Mes kaip ES nariai, suinteresuoti stabiliais Balkanais. (...) Priverstinis, nes jokio kito varianto jie, matyt, čia nesugebėjo surasti. Sprendimo link buvo einama kone visą dešimtmetį, ieškoma įvairiausių variantų ir persiderama“, - sakė G.Vitkus.
Jis pripažino, kad Kosovo nepriklausomybė tapo precedentu Rusijai po karinio konflikto su Gruzija sprendžiant P. Osetijos ir Abchazijos statuso klausimą, tačiau pažymėjo, kad skirtumai yra akivaizdūs ir tai liudija skirtingas tarptautinis Kosovo ir Gruzijos separatistinių regionų pripažinimas (Kosovą pripažino 54 valstybės, P.Osetiją ir Abhaziją - 2).
„Skirtumas šių dviejų atvejų yra tas, kad Rusija per vieną dieną ėmė ir padarė. Į tai tikrai nebuvo einama, jokių derybų nebuvo, neieškoma jokio sprendimo. Rusiškai - ėmė ir paskelbė. Akivaizdu, kad ten yra nedemokratiniai, marionetiniai režimai. Niekas jų nepripažįsta, Kosovą vis dėlto pripažįsta daug pasaulio valstybių“, - kalbėjo politologas.
Jis antrino K.Girniui, kad pačiai Lietuvai jos sprendimas pripažinti Kosovo nepriklausomybę jokių pasekmių tarptautiniame kontekste nelėmė ir buvo labiau simbolinis. „Ar mes pripažinome, ar nepripažinome, mūsų pastangos yra simbolinės“, - reziumavo G.Vitkus.
