Kad ir ką skelbtų korupcijos mastą Lietuvoje tiriančios įstaigos, ir taip aišku, jog korupcijos voratinklis yra taip smarkiai apraizgęs kraštą, kad jam nebesugeba pasipriešinti netgi kertinės valstybės institucijos, rašo "Lietuvos žinios".
Šią vasarą nedaug trūko, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) būtų sudariusi abejotiną sandorį dėl patalpų nuomos 20 metų su viena iš klestinčių Lietuvos statybų bendrovių. Šis sandoris, kurio ekonominį tikslingumą paprastam mirtingajam sunku perprasti, mokesčių mokėtojams būtų kainavęs dešimtis milijonų litų. Likus dviem savaitėms iki galutinio sutarties pasirašymo termino konkursas buvo nutrauktas.
VMI paskelbtas konkursas dėl patalpų nuomos pirkimo įvyko beveik slaptai - nebuvo pranešimo net VMI tinklalapyje. Nutylėta ir apie gautus pasiūlymus, ir apie tai, kad jau atplėšti vokeliai ir netrukus bus paskelbtas nugalėtojas. Artėjo rugsėjo 1-oji - galutinis terminas, kai turėjo būti pasirašyta sutartis su konkurso nugalėtoju. Pasirašius sutartį galbūt ir visuomenei būtų buvę pranešta, kad jai teks 20 metų mokėti milijonus už VMI išsinuomotas patalpas.
Bet rugpjūčio 17-ąją konkursas buvo nutrauktas. LŽ pasiekė informacija, kad ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas pareiškė, esą šiam sandoriui nėra lėšų.
O iki tol viskas ėjosi kaip iš pypkės (nebūtinai premjero). Finansų ministerijai vadovaujant Zigmui Balčyčiui 2005 metais buvo atliktas VMI patalpų problemos sprendimo būdų tyrimas. Jį Finansų ministerijos užsakymu atliko korporacija "Matininkai". Atsižvelgiant į studijos išvadas kelis dabartinius inspekcijos pastatus nuspręsta perduoti Turto fondui ir nuomotis patalpas. Tam pritarė netgi Seimo Biudžeto komitetas ir Seimo nariai.
Tačiau G.Kirkilas prieš pat finišą sandorį liepė nutraukti. Sunku nesutikti su premjeru. Net paprastas neišprusęs pilietis suvokia, kad labiau apsimoka nusipirkti patalpas, nei dvidešimt metų jas nuomotis. Juo labiau kad VMI turi pastatų Vilniaus centre, kuriuos pardavus galima būtų padengti dalį statybos išlaidų.
O nuoma reikštų, kad ji naudinga pastato savininkui, o ne VMI. Po dvidešimties metų, atidavusi keliasdešimt milijonų litų nuomos konkursą laimėjusiai bendrovei, valstybė vėl turėtų spręsti, kur rasti patalpas Mokesčių inspekcijai.
Sąlygos "Vėtrūnai"?
Pirma į Seimą, po to ir į "Lietuvos žinias" pateko VMI patalpų nuomos pirkimo dokumentai. "Atkreipkite dėmesį, kad patalpų reikalavimai surašyti lyg specialiai bendrovei "Vėtrūna", - pasidalijo spėjimais dokumentus atnešęs žmogus.
Specialiai ar ne VMI nuomai nusižiūrėjo "Vėtrūnos" dangoraižį, žino tik jos vadovas Modestas Kaseliauskas, pats prieš dvejus metus iš Šiaulių atvykęs į Vilnių - ten taip pat vadovavo mokesčių inspekcijai. Bet nenuginčysi, kad pastatų, kuriems keliami tokie reikalavimai, kaip nurodyta nuomos pirkimo dokumentuose, Vilniuje šiuo metu nėra daug. VMI ketino išsinuomoti administracinės paskirties pastatą, kuris negali būti kartu su gyvenamosiomis, prekybinėmis, gamybinėmis patalpomis, kiti nuomotojai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, nepakenkti VMI įvaizdžiui, o pastatas turi stovėti netoli visuomeninio transporto stotelės.
Šiuo metu Vilniuje statomi tik keli administraciniai pastatai, ir tik vienas jų yra miesto centre - Konstitucijos prospekte. Sutapimas ar ne, bet jį stato "Vėtrūna".
LŽ sužinojo, kad patalpų nuomos niuansai domina ne tik žurnalistus, bet ir valstybės kontrolę, šiuo metu atliekančią VMI auditą. "VMI atliekamo audito metu numatoma išanalizuoti patalpų nuomos pirkimą", - redakciją informavo valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnybos vadovas Gediminas Končius.
Skandalinga statyba
"Vėtrūnos" generalinis direktorius Juozas Valužis neneigia, kad bendrovė dalyvavo konkurse dėl VMI patalpų nuomos. Tačiau labai skiriasi jo žodžiai apie konkurso nugalėtoją. Pirmą kartą kalbinamas jis neneigė, kad konkursą laimėjo "Vėtrūna", bet tikino neprisimenąs, kokios vertės sandoris. Pakalbintas antrą kartą J.Valužis pareiškė, kad "Vėtrūna" konkurse užėmė tik trečiąją ar ketvirtąją vietą, o jis to nežinojęs.
Gali būti, kad ir šie J.Valužio žodžiai nėra tikslūs. LŽ duomenimis, konkurse dalyvavo tik dvi bendrovės, o VMI atstovas spaudai, gavęs LŽ užklausimą, nepaneigė, kad konkursą laimėjo "Vėtrūna".
Be to, ir Mokesčių inspekcijoje buvo kalbama apie tai, kad ji kraustysis į Registrų centro pastatą. Tą patį skandalingąjį pastatą, kuris tapo pavyzdžiu, kaip apsukriai valstybinės įmonės vadovas Kęstutis Sabaliauskas sugebėjo manipuliuoti valstybės turtu suteikdamas išskirtines galimybes privačiai bendrovei.
Šiuo dangoraižiu jau domėjosi Seimo antikorupcinė komisija, įtarusi galimas korupcijos apraiškas. 2002 metais Registrų centrui Vyriausybės nutarimu buvo neatlygintinai perduotas 0,79 hektarų žemės sklypas šešių aukštų administraciniam pastatui statyti. 2004 metais Registrų centras paskelbė viešąjį konkursą statyti keturių aukštų administracinį pastatą.
Jį laimėjo "Vėtrūna", kuri ant keturių aukštų Registrų centro patalpų prisistatė dar 24 aukštus ir pastatė 16 aukštų pastatą tame pačiame Registrų centrui valstybės skirtame sklype. Tai padaryta Registrų centrui su "Vėtrūna" sutarus, kad ši jam už 8 mln. litų pastatys keturis aukštus ir prisiims 25-30 mln. litų infrastruktūros išlaidų.
Nors tokia statyba negalėjo būti teisiškai įregistruota, 2006 metais Registrų centre vieno iš dviejų pastatų nuosavybės bendrininke įregistruota ir "Vėtrūna".
Surinktą medžiagą Seimo komisija birželio mėnesį perdavė Generalinei prokuratūrai su prašymu apginti viešąjį interesą ir inicijuoti šių sandorių panaikinimą. Valstybei padarytą žalą komisija skaičiuoja keliomis dešimtimis milijonų litų. Ikiteisminis tyrimas iki šiol nepradėtas.
"Seimo Antikorupcijos komisijos gauta medžiaga buvo nagrinėta Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente, - LŽ informavo Generalinė prokuratūra. - Įvertinus šios komisijos pateiktą medžiagą nustatyta, jog ji nėra pakankama procesiniam sprendimui priimti, be to, joje nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kadangi Generalinei prokuratūrai buvo žinoma, jog šiuo klausimu dirba valstybės kontrolė (atliekamas Registrų centro Vilniaus filialo veiklos patikrinimas), buvo nuspręsta sulaukti šios institucijos išvadų."
Stato ir prokuratūrai
Generalinės prokuratūros atsakymas skamba taip, tartum Seimo komisija ir yra ta institucija, kuri turėtų rinkti įrodymus, o ne prokuratūra. Nors faktas kaip blynas: Registrų centras spekuliuoja valstybės turtu. Kas, jei ne prokurorai, turi tai ištirti? Bet kažkodėl netiria. Dabar štai laukia valstybės kontrolės išvadų. Gal svetimomis rankomis lengviau žarijas žarstyti?
O gal dėl to, kad ta pati "Vėtrūna" stato ir Generalinės prokuratūros pastatą. Vienas iš prokuratūros vadovų Vytautas Barkauskas - telšiškis, o tai kelia tam tikrų asociacijų žinant, kad "Vėtrūna" - Telšiuose registruota įmonė.
"Vėtrūna" stato ir Teismo rūmus Kaune. 2006 metais 117 mln. litų apyvartą turėjusi bendrovė šiemet vien iš Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos gavo užsakymų daugiau, nei visa praėjusių metų apyvarta. Trylikos aukštų Generalinės prokuratūros pastato vertė 87 mln. litų, o Teismo rūmų - 34 mln. litų.
J.Valužis kuklinasi, kad "Vėtrūna" nėra daugiausia valstybės užsakymų gaunanti statybos įmonė. Bet ir jis neneigia, kad valstybinių užsakymų dalis įmonės statomuose objektuose kur kas didesnė nei privačių užsakymų.
Susisiekimo ministerijos užsakymu "Vėtrūna" stato pasienio kontrolės punktą Klaipėdoje, Malkų įlankoje. Šių metų birželį "Vėtrūna" už Europos Sąjungos lėšas pastatė naują Vištyčio pasienio užkardą prie Rusijos sienos. Ta pati bendrovė už ES lėšas Medininkuose stato Pasieniečių mokyklą ir Tarptautinį pasieniečių mokymo centrą. Mokyklos ir centro statybos bei rekonstrukcijos sutarties darbų suma - 67 mln. litų.
Išsidavė teisėjai
Pasienis, prokuratūros, teismai, Registrų centras - šios kertinės valstybinės įstaigos teikia užsakymus UAB "Vėtrūnai". Kodėl? Dabar, kai Vyriausybei vadovauja jau ne Algirdas Mykolas Brazauskas, kurio anūkės vyras įdarbintas vienoje "Vėtrūnos" įmonių, buvusio premjero nebeįtarsi simpatijomis provincijoje įkurtai statybų bendrovei. Bet gal tai vienas iš neišsenkančių finansinių Socialdemokratų partijos šaltinių? Todėl kruopščiai Vyriausybės skaičiuojami milijonai per valstybines įstaigas patenka vis į tą pačią kišenę?
Galbūt toje pačioje "Vėtrūnos" kišenėje būtų atsidūrusi ir Valstybinė mokesčių inspekcija, sugalvojusi dvidešimt metų nuomotis patalpas iš privačios bendrovės. Kas nuomojasi patalpas, tas žino, ką gali nuomotojas ir koks priklausomas nuo jo yra nuomininkas.
Nei Generalinė prokuratūra, nei Registrų centras ar Valstybinė sienos apsaugos tarnyba niekada neprisipažins, kad gali būti priklausomi nuo šioms valstybės institucijoms pastatus statančių statybininkų.
Už juos tai padarė teisėjai. 2007 rugpjūčio 10 dieną visi iki vieno Kauno apygardos teismo teisėjai nusišalino nuo vienos didžiausių statybos bendrovių "Vėtrūna" pareikšto ieškinio Kauno oro uostui ir statybų bendrovei "YIT Kausta" nagrinėjimo, nes ši bendrovė stato Kauno teismo rūmus.
Laikinai einantis Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas Algimantas Smolskas šiuos prašymus patenkino ir bylą perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui. O šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas nusprendė, kad visi Kauno teisėjai negali nagrinėti Temidės rūmus statančios bendrovės ieškinio, ir bylą perdavė Vilniaus apygardos teismui.
Atrodo, kad šalyje tvarką daro ne teismai, prokuratūros ir kitos institucijos, o statybininkai. Laimė, kad valstybės kontrolei niekas nieko šiuo metu nestato, atrodo, nė vieno jos vadovų niekas nesieja su Telšiais. Gal jai pavyks padirbėjus vietoj Generalinės prokuratūros nustatyti, ar "Vėtrūna", padedama valstybinių įstaigų vadovų, neįsisuko į valstybės turtą?
Rūta Skatikaitė
