Uostamiesčio politikai, iš principo pritarę Palangos stačiatikių parapijos užmojui Lėbartų kapinėse statyti koplyčią, prieš sutikdami duoti tam leidimą norėtų sužinoti ir kitų miesto religinių bendruomenių nuomonę.
Pasak Klaipėdos savivaldybės tarybos nario, Miesto ūkio komiteto pirmininko Benedikto Petrausko, stačiatikių bendruomenės iniciatyva išties graži ir sveikintina, juo labiau, kad jos atstovai teigia, jog už jų surinktus pinigus pastatyta koplyčia galės naudotis ne tik stačiatikiai, bet ir kitų miesto religinių bendruomenių atstovai. Toks apsisprendimas, B. Petrausko įsitikinimu, esąs visiškai logiškas - kapinės juk bendros, jose greta vienas kito guli įvairioms bažnyčioms priklausę žmonės.
Vis dėlto, sakė politikas, esama ir tam tikrų niuansų.
"Jei koplyčios statybą būtų inicijavęs miestas, viskas būtų kur kas paprasčiau. Tačiau šiuo atveju yra kiek kitaip - to ėmėsi viena religinė bendruomenė. Būtent ji organizavo konkursą, pasirinko projektuotoją, pasirašė su juo sutartį, jos atstovų žodis daug lėmė apsisprendžiant dėl to, kaip šis statinys turėtų atrodyti.
Esant tokiai situacijai, mes, prieš duodami galutinį sutikimą, tiesiog privalome išsiaiškinti kitų religinių bendruomenių atstovų nuomonę. Dar geriau būtų, jei šiuo klausimu savo poziciją išsakytų ne tik bažnyčios tarnai, bet ir paprasti klaipėdiečiai", - samprotavo B. Petrauskas.
Koplyčios projektą pristatant Miesto ūkio komitete jo nariai teigė būgštaują, kad davus leidimą statyti koplyčią vienai religinei bendruomenei, to paties gali pareikalauti ir kitos.
B. Petrausko nuomonę palaikė ir tą patį klausimą svarstę Teritorijų planavimo komiteto nariai. Pasak jo pirmininko Kazio Vaišvilos, kitų religinių bendruomenių pozicija būsianti ypač svarbi sprendžiant koplyčios administravimo klausimą.
Žemės nesigviešia
Posėdyje dalyvavęs statybos iniciatorių atstovas Palangos stačiatikių Iverijos Dievo Motinos Ikonos parapijos tarybos narys Aleksandras Popovas dar kartą patikino, kad koplyčia būsianti skirta visiems tikintiesiems: "Tai turi būti vieta, kur kiekvienas į atvykęs į kapines aplankyti artimųjų kapų galėtų pabendrauti su Dievu."
A. Popovas teigė, kad jo atstovaujama parapija nepretenduoja nei į žemę, nei į nuosavybės teisę. Viena, ko jie norėtų, esą tai, kad kuo greičiau būtų sutvarkyti visi statybai pradėti reikalingi formalumai, o ją užbaigus - tapti šio statinio nuomininkais.
Raimondos Gružienės, Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos, teigimu, gavus kitų miesto religinių bendruomenių pritarimą, pasirašyti nuomos sutartį su statybos iniciatoriais būtų kur paprasčiau.
"Gražus žingsnis"
Gausiausios mieste katalikų bendruomenės galva Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonas kunigas dekanas Vladas Gedgaudas "Vakarų ekspresui" sakė apie stačiatikių ketinimus Lėbartuose statyti koplyčią žinojęs tik iš nuogirdų.
"Nors ir nebuvome oficialiai informuoti, - V. Gedgaudas, - tačiau šiai idėjai visiškai pritariame. Aišku, lemiamą žodį dar turės tarti mūsų vyskupas, tačiau nemanau, kad jam šis sumanymas pasirodytų esąs nepriimtinas."
Dekanui antrino ir Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino Telšių regiono vadovas Modestas Žadvydas: "Reikia ieškoti ne to, kas mus skiria, o to, kas jungia." Jo nuomone, tokios koplyčios atsiradimas būtų gražus žingsnis tokio suartėjimo link.
Žydams koplyčios nereikia
Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų bažnyčios klebonas kunigas Reinholdas Moras teigė tokios idėjos, kai stačiatikiai, ir dar Palangos, stato koplyčią visiems tikintiesiems, visai nesuprantąs.
"Galbūt stačiatikiai ketina čia kokį biznį padaryti? Antra vertus, tai jų pinigai. Tegu stato, mes neprotestuojam", - samprotavo klebonas.
R. Morui labiausiai neįtiko būsimos koplyčios stilistika, tiksliau, tai, kad vienu iš pagrindinių jos akcentų pasirinktas Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas.
"Jei koplyčia, kaip teigiama, skirta visiems, tai turi būti ekumeniška, t. y. neutrali. Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas protestantams yra visiškai nepriimtinas, todėl mes tokia koplyčia nelabai ir naudosimės. Nei liuteronai, nei protestantai, nei sekminininkai ar baptistai šventųjų paveikslų garbinimo nepripažįsta, tad nieko ekumeniško aš čia nematau. Galėjo būti tiesiog kryžius, tai, kas tinka visiems krikščionims. O dabartinis pasirinkimas tinka tik katalikams ir stačiatikiams, - įsitikinęs kunigas.
- Antra vertus, jei mūsų bendruomenės narys pageidaus, kad šioje koplyčioje būtų atliktos religinės apeigos, liuteronų kunigai galbūt ir sutiks tai padaryti, o kaip apsispręs kiti protestantai - nežinau."
Tuo metu Klaipėdos žydų religinės bendruomenės pirmininkas Levas Prais kalbėjo itin griežtai ir lakoniškai: "Nesinaudosim jokia koplyčia, nes su stačiatikiais neturim nieko bendro. Jūs, ko gero, irgi į mečetę neitumėte, taigi ir mes į jų koplyčią neisime."
Koplyčios statybos iniciatoriai ir politikai sutarė, kad reikia sušaukti visų ar bent jau tų, kurios pageidaus, miesto religinių bendruomenių atstovų pasitarimą. Ir tai esą būtina padaryti kuo greičiau, nes koplyčios statybą planuojama užbaigti iki šių metų lapkričio 1-osios - Visų Šventųjų dienos.
