Kaimynai latviai ir lenkai europinės paramos milijonus skyrė gamintojų grupėms stiprinti, kad šios atsvertų prekybininkų ir perdirbėjų galią, o mūsų ūkininkai vejasi nuvažiavusį traukinį,
Netrukus Lietuvoje veiks pirmoji įteisinta gamintojų grupė – šiltnamių kooperatyvas „Agrolit“, bet šiemet šiltnaminių daržovių augintojai tesulauks trupinių iš gamintojų grupėms skirtos paramos.
Latviai įšoko į paramos traukinį
Latvijoje į tokias organizacijas susibūrę daržininkai ir sodininkai jau investavo dešimtis milijonų litų, o Lenkijoje gamintojų grupių prisisteigė tiek, kad Briuselis pristigo lėšų susikooperavusių lenkų planams įgyvendinti. „Anksčiau didžiavomės savo šiltnamine ir lauko daržininkyste, o dabar mus aplenkė latviai. Jie įkūrė gamintojų grupes ir, pasinaudoję joms numatyta parama, investavo į sandėliavimo, produkcijos paruošimo įrangą bei technologijas.
O mes nesugebame susivienyti – dirbame atskirai, todėl ir tokios paramos siekti negalėjome“, – dėl prarastų galimybių nusivylimo neslėpė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Vidmantas Kvedaras. Gamintojų grupės galėjo gauti net iki 75 proc. paramos – 50 proc. ES lėšų ir iki 25 proc. nacionalinių biudžetų finansavimą. „Per ilgai mąstėme ir į šį traukinį nespėjome – dabar rėmimas sumažintas. Jis priklausys nuo gamintojų organizacijų apyvartos“, – apgailestavo jis.
Lietuvos žemdirbiams susivienyti į stiprias organizacijas, kurios galėtų pasiūlyti didelius produkcijos kiekius ne tik vietos, bet ir eksporto rinkoms ir būti atsvara prekybininkų bei perdirbėjų galiai, gana sunku.
Šiltnaminių daržovių augintojus sparčiai steigti kooperatyvą ir jį įteisinti kaip gamintojų grupę paskatino „agurkų“ krizę Europoje sukėlęs E.coli infekcijos protrūkis. Todėl ES šalių daržovių augintojų patirtiems nuostoliams atlyginti buvo skirta apie 200 mln. eurų. Lietuva, viena iš nedaugelio ES šalių, šių kompensacijų negavo, nes esą išmokos skirtos gamintojų grupėms, kurių mūsų šalyje nebuvo.
Gamintojų grupės – atsvara prekybininkams
Gamintojų grupės vaisių ir daržovių sektoriuje remiamos, kad sudarytų atsvarą stambėjantiems prekybos tinklams. ES senbuvėse šalyse yra stiprios gamintojų organizacijos. Štai Olandijoje, Danijoje dauguma vaisių ir daržovių parduodama sutelktai, o jų augintojai gauna paramą investicijoms ir savo pozicijoms rinkoje stiprinti. „Prognozuojama, kad netolimoje ateityje ES liks kokių 10 prekybos tinklų. Vadinasi, turi stambėti ir gamintojų organizacijos. Skatinamos ir tarpvalstybinės gamintojų organizacijos, pavyzdžiui, galėtų jungtis latviai, lietuviai ir kt.“, – sakė Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Ekonomikos katedros lektorius Vytautas Vaznonis.
Tačiau burtis į gamintojų grupes Lietuvoje stipriai pavėluota. „Kaimynai latviai ir lenkai nuėjo toliau, o mūsų žemdirbiai, ypač smulkieji, nepasinaudojo galimybėmis išlaikyti gamybą ir išlikti rinkoje. Naujosioms šalims narėms buvo siūloma į kaimo plėtros programas įtraukti gamintojų grupėms remti skirtą priemonę. Mūsų šalyje tokių grupių nebuvo, tad nereikėjo ir paramos“, – aiškino V.Vaznonis.
Stambiųjų daržininkų laisvė apgaulinga
LDAA vadovė Zofija Cironkienė įsitikinusi, kad kooperuotis reikia ir stambiesiems, ir smulkiesiems augintojams. „Stambieji daržininkai nenori prarasti laisvės, jie turi savo rinkas, jų produkcija kokybiška ir paklausi. Bet tokia laisvė apgaulinga, nes, derėdamiesi su prekybininkais, jie konkuruoja tarpusavyje ir produkciją parduoda pigiau nei galėtų“, – dėstė ji. Anot Z.Cironkienės, daržovių augintojams būtina telktis ir dėl eksporto galimybių į Rusijos rinką. „Mūsų daržovių kokybė patraukli rusams, tačiau stambesniems pirkėjams pavienių ūkininkų siūlomi kiekiai per menki. Daugiau naudos būtų, jei augintojai gebėtų susikooperuoti ir pasiūlyti didesnius kiekius“, – vienytis į gamintojų grupes kvietė ji.
V. Kvedaras pastebėjo, kad šiemet daržininkai jaučia dar didesnį rusų susidomėjimą lietuviškomis daržovėmis. „Dar nebuvo, kad tokiu metu sulauktume tiek skambučių iš Rusijos. Atrodo, kad vienas kitas tūkstantis tonų iš stambaus ūkio yra daug. Tačiau tokiai rinkai reikia kur kas didesnių kiekių“, – kooperacijos svarbą pabrėžė ir LDAA valdybos pirmininkas.
Z. Cironkienė įsitikinusi, kad ūkininkams susivienijus būtų išgelbėti smulkesni augintojai, ypač vidutiniokai. „Ateityje išliks tik prekiniai ir šeimos ūkiai, kurie bus orientuoti į vietos rinką. Perspektyvos liūdnos vidutinio dydžio daržininkams. Jų produkcijos kiekiai prekybininkams gali būti per maži, o vietos turgavietėms – per dideli. Vienintelė išeitis – kooperuotis“, – įsitikinusi daržovių augintojus vienijančios asociacijos vadovė. Pasak jos, stambieji daržininkai turėtų būti suinteresuoti vienytis su smulkesniais augintojais pirmiausia dėl galimybės prekybininkams pasiūlyti didesnį produkcijos asortimentą. Be to, prekiniai ūkiai galėtų visu pajėgumu išnaudoti modernias daržovių prekinio paruošimo linijas.
Sodininkų kalbos bevaisės
Ne vienus metus apie vienijimąsi į gamintojų grupę kalba sodininkai, tačiau jų, kaip ir daržininkų, kalbos bevaisės. „Dideli sodininkystės ūkiai be vargo parduoda produkciją, tačiau susikooperavus būtų galima padidinti pajamas. Derėdamiesi su pavieniais sodininkais, prekybos tinklai numuša kainas. Susivienyti verta ir dėl paramos“, – teigė Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys.
Skirtingai nei daržovių augintojai, mūsų profesionalūs sodininkai Lietuvoje neužpildo net pusės desertinių obuolių paklausos. Todėl stumdytis rinkoje jiems netenka. „Ne vienoje ES senbuvėje šalyje 80–90 proc. sodininkų priklauso gamintojų grupėms ir produkciją parduoda kartu. Tik, kitaip nei Lietuvoje, jų sodai nedideli –
2–10 ha. Štai viename Austrijos regione gamintojų grupė jungia ne vieną tūkstantį augintojų, kurie išaugina apie 30 tūkst. tonų produkcijos. Nuskintus obuolius jie veža tiesiai į bendras saugyklas“, – aiškino D.Kviklys.
Pieno gamintojai daug tikisi
ES vaisių ir daržovių sektoriuje veikiantį gamintojų grupių modelį dabar bandoma pritaikyti ir pieno ūkyje. Lietuvos pieno gamintojai iš to daug tikisi. „Per krizę maisto tiekimo grandinėje itin dominavo perdirbėjai ir prekybininkai. Todėl nuspręsta suteikti daugiau derybinių galių ūkininkams“, – teigė Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas. Briuselyje pakeistos reglamento nuostatos dėl sutartinių santykių pieno sektoriuje. Pakeitimai sudaro sąlygas pripažinti pieno gamintojų organizacijas bei jų asociacijas, kurioms suteikiamos išimtinės teisės derantis su pieno supirkėjais ir perdirbėjais.
„Atsiranda rimta galimybė išsikovoti stipresnes derybines galias parduodant pieną. Ar pavyks ją išnaudoti, parodys laikas. Tačiau gamintojų organizacijos būtų tokia jėga, su kuria pieno perdirbėjai privalėtų skaitytis“, – įsitikinęs B. Markauskas.
Reglamente numatyta, kad maksimalus pieno kiekis, dėl kurio gali derėtis pieno gamintojų organizacijos ar jų asociacijos, negali būti didesnis nei 33 proc. šalyje arba ne didesnis nei 3,5 proc. visoje ES parduodamo pieno.
Apribojo paramą
Vidmantas Ašmonas, Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjas
Po 2013 m. parama gamintojų grupėms nebus teikiama. Bus gamintojų organizacijų, kurioms parama bus skiriama nuo jų apyvartos. Didelėms gamintojų organizacijoms, kokios yra Olandijoje, Danijoje ir kitur, tai bus nemažos lėšos. Gamintojų grupių kūrimasis skatintas ES narėse naujokėse. Pastaraisiais metais tam reikia labai daug lėšų, todėl Europos Komisija įvedė apribojimus. Anksčiau jų nebuvo – kiek prašydavo, tiek paramos ir gaudavo. 2012–2013 m. visų ES šalių gamintojų grupėms remti buvo skirta 60 mln. eurų, tačiau jau šiemet pateiktos paraiškos visoms numatytoms lėšoms. Ypač daug paramos prašo lenkai. Mažesnę nei planavo paramą gaus ir vienintelis mūsų kooperatyvas „Agrolit“.
Briuselis sumažino investicijas
Vilius Jundulas, šiltnaminių daržovių augintojų kooperatyvo „Agrolit“ vadovas
Mūsų kooperatyvas dar neįteisintas kaip gamintojų grupė, tačiau netrukus tai įvyks. Šiemet Briuselis uždėjo lubas gamintojų grupių paramai, todėl buvo pakoreguotos ir mūsų planuotos investicijos. Parama sumažinta. Svarstant apie mūsų įsteigto kooperatyvo naudą reikėtų palaukti bent sezono pabaigos. Šiemet šiltnaminių daržovių kainos buvo aukštesnės, tačiau išvadas geriau daryti po dvejų ar trejų metų.
