Konstitucinis Teismas trečiadienį (01.07) pradės nagrinėti abejones dėl Alkoholio kontrolės įstatymo ir Alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklių kai kurių nuostatų konstitucingumo.
Kaip informavo Konstitucinio Teismo atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė, kartu bus nagrinėjami trys į vieną bylą sujungti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai.
2002 m. sausio 11 d. kreipimesi prašoma ištirti, ar Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalies ir 30 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 25 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms, kurios užtikrina laisvę skleisti informaciją bei reikšti įsitikinimus.
Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėjusiam administracinę bylą pagal laikraščio "Verslo žinios" skundą Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai dėl nutarimo skirti 10 000 Lt baudą už "Verslo žinių" priede išspausdintame straipsnyje "Kai kurie atsakymai į kai kuriuos klausimus ir teiginius apie vyną" pateiktus samprotavimus panaikinimo, kilo abejonių, ar Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtinta alkoholio reklamos sąvoka neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms.
Pareiškėjo nuomone, šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalį taikant kartu su 30 straipsnio 1 dalyje nustatytais alkoholio reklamos ribojimais iškyla grėsmė, kad ribojamai alkoholio reklamai, t. y. draudžiamai informacijai, bus priskirta ir nekomercinė informacija, kurios riboti nėra pagrindo ir būtinybės.
Kreipimesi teigiama, kad Alkoholio kontrolės įstatyme pateikta alkoholio reklamos sąvoka laikytina teisiškai ydinga, nes joje nėra nustatyta aiškių kriterijų, kurių pagrindu būtų atribojama komercinė informacija nuo nekomercinės. Įstatyme taip pat nėra numatyta jokių išimčių informacijos formoms (pvz., specializuoti leidiniai atitinkamoms specialistų grupėms: medikams, prekybininkams ir t. t.).
Pasak šio pareiškimo, įstatymų leidėjas pateikia tik vieną pagrindinį informacijos, laikytinos alkoholio reklama, kriterijų - siekimą informacija daryti poveikį reklamos vartotojų atitinkamiems pasirinkimams.
Todėl pareiškėjas pažymi, kad, kaip rodo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos praktika, esant tik šiam vienam kriterijui, alkoholio reklama laikomos ir žinios iš specializuotų užsienio žurnalų arba užrašas ant bokalo, pateikiamas humoristiniame kontekste. Esant tokiai alkoholio reklamos sąvokai, informaciją skelbiantys asmenys nėra tikri, kad bet kokia informacija apie alkoholį nebus palaikyta alkoholio reklama.
Pareiškėjui taip pat kyla abejonių, ar aiškiai neapibrėžtos informacijos ribojimu nėra pažeidžiamos konstitucinės teisės skleisti bei gauti informaciją. Kaip teigiama pareiškime, esant griežtoms sankcijoms, informacijos skleidėjas gali būti priverstas atsisakyti spausdinti bet kokią informaciją apie alkoholį, įskaitant ir mokslinių tyrimų, sociologinių apklausų rezultatus ir pan., o tuo pačiu tokia informacija taptų neprieinama žmonėms.
Kita nutartimi Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 bei 13 straipsnių nuostatos ir Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu patvirtintų Alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklių 7 ir 9 punktų nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 4 dalims.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą pagal akcinės bendrovės "Sema" prašymą panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimą atsisakyti išduoti alkoholio produktų gamybos licenciją.Pareiškėjo nuomone, ginčijamomis įstatymo ir taisyklių nuostatomis yra teikiamos privilegijos konkretiems ūkio subjektams, Alkoholio kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu siekiama riboti privatų pelną, gautą iš alkoholinių gėrimų gamybos, importo ir prekybos alkoholiniais gėrimais, o šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje suformuluotą tikslą - mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui - galima pasiekti visiems rinkos dalyviams sudarant vienodas sąlygas.
Trečia nutartimi pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas ištirti, ar Alkoholio kontrolės įstatymo 44 straipsnio 4 dalies nuostata, jog įmonės, įstaigos, organizacijos už šio įstatymo 30 straipsnio reikalavimų pažeidimą pirmą kartą privalo sumokėti 10 000 litų baudą, už kiekvieną tokį pat pakartotinį pažeidimą, padarytą per penkerius metus nuo baudos paskyrimo, - 20 000 litų baudą, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 2 ir 3 dalims bei Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
Pareiškėjas mano, kad komercinės-ūkinės veiklos subjektams numatytos ekonominės sankcijos turėtų atitikti Konstitucijoje įtvirtintus teisingumo ir teisinės valstybės principus, būti adekvačios teisės pažeidimui, atitikti siekiamus ir visuotinai svarbius tikslus. Be to, vieniems ūkio subjektams 10 000 Lt ar 20 000 Lt bauda gali sukelti bankrotą, o turintiems didesnes pajamas - tik dalies pelno praradimą. Pareiškėjo nuomone, teisinė valstybė turėtų nustatyti ir taikyti teisingas, veiklos nežlugdančias poveikio priemones.
Šioje byloje Seimo atstovais paskirti Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Egidijus Rumbutis, šio departamento vyriausiasis specialistas Girius Ivoška, o Vyriausybės atstovais - Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas ir šios ministerijos Teisės departamento Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Miliūnas.
ELTA
