Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje įvyko tik 7 referendumai. Net 14 kartų iniciatyvinės grupės mėgino rinkti parašus referendumui, bet nesugebėjo surinkti 300 tūkst. piliečių parašų.
Iš Lietuvos išvykus daugiau nei 400 tūkst. piliečių, grėsminga našta tenka ne tik „Sodros“ sistemai, bet ir Konstitucijoje įtvirtintai piliečių teisei į referendumus. Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta, kad dabar surengti referendumą šalyje jau beveik neįmanoma.
Partijos vaikosi politinių dividendų
Rolando Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“ inicijuoja referendumą dėl Visagino atominės elektrinės (AE) statybos.
Būgštaujama, kad Vyriausybė su „strateginiu investuotoju“ sudarys tokį pat nenaudingą sandėrį, kokį A.Kubiliaus ministrų kabinetas sudarė 1999 m. „Mažeikių naftą“ pardavęs „Williams“ kompanijai.
Paradoksalu, bet dabar šalies piliečiams beveik neįmanoma pasinaudoti referendumo teise, įtvirtinta Konstitucijoje, kurią jie 1992 m. spalio 25 d. priėmė būtent referendumu. Todėl „tvarkiečių“ bandymas inicijuoti referendumą yra pasmerktas nesėkmei ir tėra tik vienas iš būdų gauti papildomų politinių dividendų.
Dar iki šiemet surengto visuotinio gyventojų surašymo buvo aišku, kad surinkti 300 tūkst. piliečių parašų referendumui buvo itin sudėtinga.
„Aš ir tada sakiau, ir dabar kartoju, kad dabartinėmis sąlygomis yra be galo mažai galimybių surengti referendumą, o jo siekiantys politikai neretai referendumo iniciatyvą panaudoja kaip priemonę mėginant patraukti į save visuomenės dėmesį“, – teigė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Po išankstinių surašymo duomenų paskelbimo, kai paaiškėjo, kad iš Lietuvos emigravo 400 tūkst. žmonių, tapo akivaizdu, kad surinkti reikiamą parašų skaičių yra apskritai beveik neįmanoma.
Tautos balsas liko Seime
Konstitucijoje labai aiškiai apibrėžtos piliečių teisės į referendumus.
„Svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu (...). Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę“, – rašoma Konstitucijos 9 straipsnyje.
Suprantama, kad referendumas dėl Visagino AE galėtų būti laikomas itin svarbiu tautai klausimu, nes nuo šio projekto priklausys kiekvieno namų ūkio ir verslo gerovė bent jau artimiausius 20–30 metų. Vyriausybė iki šiol neatskleidžia, kiek pabrangs elektra vartotojams, kai „strateginis investuotojas“ pradės Visagino AE statybas. Referendumą gali paskelbti ir Seimas. Tam pakaktų 36 iš 141 parlamentarų parašų, kad Seimas paprasta balsų dauguma spręstų klausimą dėl referendumo.
VRK vadovo Z.Vaigausko teigimu, referendumo kaina siekia apie 14–15 mln. Lt.
Atsidūrė aklavietėje
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius mano, kad Konstitucijoje įtvirtinta piliečių teisė į referendumą yra fiktyvi.
„Atsidūrėme aklavietėje, nes piliečiai dėl per griežtų Konstitucijos reikalavimų neturi galimybių pakeisti tos pačios Konstitucijos, tad mūsų teisių įgyvendinimo ateitis priklauso tik nuo politikų brandumo“, – neabejoja H.Mickevičius.
Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gabšys tikino, kad piliečių teisėms sustiprinti būtina mažinti Konstitucijoje įtvirtintus reikalavimus referendumams.
„Mes net savo partijos programoje įtvirtinome, kad parašų skaičių reikėtų mažinti iki 150 tūkst. ar dar mažiau, – kalbėjo V.Gabšys. – Nors jei mes organizuotume referendumą, surinktume tikrai daugiau nei 300 tūkst. parašų.“
Jis nesiryžo pasakyti, ar būtinas referendumas dėl Visagino AE.
„Jei elektros kaina padidės tris kartus, o nacionalinis saugumas nepadidės, tai kam ta elektrinė? Bet kai televizijoje pasakai rinkėjams, kad referendumas kainuos 15 mln. litų, tai iš karto kyla nerimas, kodėl švaistomos lėšos. Tad būtų geriau, jei referendumo iniciatyva kiltų iš pačios visuomenės“, – sakė V.Gabšys.
„Kam tie referendumai? Yra pigesnių būdų“
Seimo valdančiosios TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis RAZMA „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, esą referendumai yra be galo brangus malonumas, o Konstitucijoje įtvirtinto 300 tūkst. parašų reikalavimo nereikėtų švelninti.
– Referendumui inicijuoti Konstitucija reikalauja 300 tūkst. piliečių parašų. Kaip manote, gal vertėtų surengti referendumą dėl Visagino AE statybos? Juk italai, šveicarai būtent referendumais atsisakė atominės energetikos.
– Referendumui inicijuoti turime dar pakankamą žmonių skaičių ir dėl to gyventojų sumažėjimo tikrai neverta keisti Konstitucijos. Su Statistikos departamento atstovais dar kalbėsimės, ar iš tiesų jie tiksliai nustatė, kiek yra išvykusių žmonių, kiek jų buvo nerasta. Skaičiai bus tikslesni.
– Mažėjimo prasme?
– Tai, kas buvo skelbta spaudoje, mums ne visai aišku, kodėl trūksta tų 400 tūkstančių, tad nedrįsčiau teigti, kad Lietuva neteko tiek žmonių.
– Bet ar reikalingas referendumas dėl Visagino AE statybos?
– Matote, žinant, kad žmonės neaktyviai dalyvauja rinkimuose ir referendumuose, yra tam tikra manipuliavimo referendumu galimybė. Rezultatas priklausys nuo to, kaip suformuluosime klausimą.
– Pavyzdžiui, ar pritariate naujos Visagino AE statybai?
– Kitą rezultatą gausite klausdami: „Ar nepritariate Visagino AE statyboms?“ Manau, kad yra pigesnių būdų sužinoti visuomenės nuomonę.
– Kokių?
– Patikima sociologinė apklausa gali pasakyti, kokia yra žmonių nuomonė.
– Bet gal tiesiogiai vertėtų paklausti?
– Tai aš ir sakau, kad jeigu nori sužinoti žmonių nuomonę, pakankamai tiksliai ji nustatoma sociologinėmis apklausomis. Jas galima užsakyti net kelias. Nebūtų logiška dabar rengti referendumą, kai nežinome, kokios bus statybos sąlygos ir kaina. Iki Atominės elektrinės įstatymo (2007 m.) gyventojų apklausos buvo palankios statybai.
Emigracija padarė įtaką rezultatams
Pasak VRK pirmininko Z.Vaigausko, norint Lietuvoje surengti referendumą būtina turėti ne tik idėją, kuri skatintų žmones pasirašyti, bet ir turėti stiprią organizacinę grupę, renkančią parašus.
„Nesu tikras, ar referendumas dėl Visagino AE įvyktų, nes kol kas nematyti visuomeninio judėjimo, kuris bent mėgintų subrandinti šią idėją“, – sakė Z.Vaigauskas.
Jis prisiminė, kad po nepriklausomybės atkūrimo šalyje per trumpą laiką būdavo surenkami parašai bet kokiam referendumui. „Pavyzdžiui, kad ir referendumas dėl to, jog sovietų kariai negalėtų rinkti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos. Parašai buvo surinkti akimirksniu“, – sakė Z.Vaigauskas.
Paskutinis referendumas šalyje buvo rengiamas 2008 m. kartu su Seimo rinkimais. Nors už Ignalinos AE darbo pratęsimą tuomet pasisakė beveik 90 proc. piliečių, referendumas laikytas neįvykusiu, nes jame balsavo mažiau kaip 50 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių. Tąsyk prie balsavimo urnų atvyko 48,43 proc. piliečių, bet tada nebuvo įvertintas didžiulis emigracijos mastas. Tad ir jo rezultatai abejotini.
Nuo 1991 m. Lietuvoje įvyko tik 7 referendumai, kuriuose 4 kartus piliečiai priėmė pasiūlytas nuostatas. Net 14 kartų iniciatyvinės grupės mėgino rinkti parašus referendumui, bet nesugebėjo surinkti 300 tūkst. piliečių parašų.
Neoficialus referendumas jau įvyko
Mindaugas Kubilius, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektorius
Jeigu Lietuvoje piliečių laisvė būtų mūsų demokratijos ašis, tikrai nebūtų tiek žmonių išvykę iš Lietuvos. Dabar įsitvirtinusiai partinių klanų „demokratijai“ nereikalingas referendumas kaip piliečių laisvės saviraiškos faktas. Viskas, kas priklauso ne nuo klano valios, o nuo laisvo piliečių pasirinkimo, taip pat ir referendumas, klanui yra įtartina. Iš esmės politika, kaip piliečių laivės ir bendrabūvio raiška, Lietuvoje nebeegzistuoja. Mūsų krašte yra vertinamas galios turėjimo faktas, o ne pats pilietis. Emigracija yra tik pasekmė. Galima sakyti, kad neoficialiame referendume už ar prieš Lietuvos valstybę nubalsavo tie 400 tūkst. mūsų piliečių, kurie išvyko iš šalies. Jie balsavo prieš savo buvimą mūsų bendruomenėje. Tai reiškia ir tai, kad Konstitucijoje suprojektuotas bendrabūvis nebeatspindi tikrovės. Pati Konstitucijos galia su už jos slypinčia piliečių valia jau nyksta.
Negirdime tautos balso
Vytautas Radžvilas, politologas
Kad Lietuvoje praktiškai nebeįmanoma surengti referendumo, yra savaip dėsninga. Gelminė ir svarbiausia priežastis yra ta, jog visa Lietuvos politinė sistema yra sukonstruota taip, kad būtų maksimaliai apribotos piliečių galimybės išreikšti savo valią.
Kalbant aiškiau, po demokratinės valstybės iškaba iš tikrųjų buvo sukurta visai kita politinė sistema ir tai įtvirtinta net Konstitucijoje, kurioje reikalavimai referendumui surengti yra sąmoningai padaryti labai dideli. Lygiai taip pat yra nedemokratiška ir rinkimų sistema.
Tad sustiprėjus emigracijos bangai ir taip menkutės piliečių galimybės veikti šalies politinį gyvenimą visiškai sumažėjo. Absoliuti šalies gyventojų dauguma irgi nesuvokia šios problemos svarbos. Mes negirdime iš tautos jokių reikalavimų politinę sistemą pertvarkyti demokratiškiau. Protestuoti kokiomis nors kitomis formomis pas mus neįprasta, nes visuomenė yra be galo pasyvi. Tai labai primena Rusiją. Piliečiai mieliau pasirenka emigraciją, o ne protesto formas.
Gediminas STANIŠAUSKAS
