Lietuva - tai jos žmonės, kuriuos aptarnauja išrinkta ar paskirta valdžia: tokia yra konstitucinės valstybės sąranga. Bet ar tikrai taip ir yra? Gal praėjus 17 metų po referendumu patvirtinto pagrindinio įstatymo mūsų šalyje viskas atvirkščiai?
Rytoj visoje šalyje Lietuvos piliečiai laikys Konstitucijos egzaminą, tad "Vakarų ekspresas" garsių specialistų, politikų pasiteiravo: kokia nauda iš tų žinių, jei pati Konstitucija tarsi ir nebeveikia? Arba veikia tik tuomet, kai ginami ne paprastų piliečių, o politikų, oligarchų ir valstybės tarnautojų klanų interesai.
Konstitucinės grimasos
Teoriškai Konstitucijos išmanymas kiekvienam šalies piliečiui, be jo pareigų, turėtų suteikti "ginklų" ginti savo teises, reikalauti, kad ir valstybė vykdytų savo įsipareigojimus. Tačiau skirtumas tarp to, kas išdėstyta, ir to, kaip viskas vyksta realiame gyvenime, yra gana didelis.
Pavyzdžiui, Konstitucijoje aiškiai apibrėžta, kad valstybė remia šeimą. O realybė tokia: Vyriausybė mažina motinystės-tėvystės išmokas, ne skatina, o biurokratiniais svertais stabdo įsivaikinimo procedūrą ir kt.
Įstatymas taip pat nustato nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Realybėje piliečiai prieš guldami į ligoninę operacijai patys turi nusipirkti medicininių priemonių "krepšelį".
Ką jau kalbėti apie teisę į nemokamą mokslą: moksleivių tėvams tenka leisti šimtus litų pratybų sąsiuviniams, vadovėliams, o aukštųjų mokyklų studentai priversti imti paskolas iš bankų ir mokėti už mokslą net tuo atveju, jei studijos sekasi labai gerai.
Kita medalio pusė: valdžios konstitucinės teisės. Garsiausias pastarųjų metų pavyzdys - "nacionalinis turtas" Seimo nariai, kurie ne tik nenori veržtis diržų, mažinti su parlamentine veikla neva susijusias išlaidas, bet dar ir šaukia, kad valstybė pagal tą pačią Konstituciją privalo juos aprūpinti. Ne tik pieštukais, trintukais, popieriumi, bet ir prabangiais automobiliais, indų servizais, taksi, viešbučių, sporto klubų paslaugomis ar Mikės Pūkuotuko knygutėmis.
Susitapatino su valstybe
Advokatas Kęstutis Čilinskas "Vakarų ekspresui" pripažino, kad mūsų Konstitucija išties neveikia.
"Politikai įteigė mintį, kad valstybė ir valdžia yra vienas ir tas pats. Tačiau valstybė - visi piliečiai, o valdžia - tik saujelė tų, kurie tarnauja tautai. Gaila, kad net prezidentė Dalia Grybauskaitė susitapatino su valstybe. Ji yra pasakiusi, kad galima kritikuoti valdžią, tačiau pernelyg daug tai darant galima sugriauti valstybę", - dėstė konstitucinės teisės ekspertas.
Jis pabrėžė, kad patys piliečiai turi suprasti, jog valdžia, institucijos tarnauja tautai, ir mes esame nusamdę juos dirbti.
"Kai tai nėra suprantama, tada ir Konstitucija nebeveikia. Valdžia mano, kad mokesčių mokėtojai yra tik kažkokie priedai, pavaldinukai, o ne atvirkščiai. Tuomet ir valstybės turtas suvokiamas kaip valdžios, o ne žmonių turtas. Jis ne parduodamas, o atiduodamas. Ir rinkimai į Seimą nebeturi jokio atitikmens tarp to, kas parašyta Konstitucijoje: jie nėra nei lygūs, nei demokratiški, nei teisingi. Kodėl? Dėl partijų finansavimo. Nepartiniams patekti į valdžią praktiškai neįmanoma", - teigė K. Čilinskas.
Lėšų įkaitai
Konstitucinis Teismas (KT) yra išnagrinėjęs daugybę bylų, daugelio žmonių teisės, minties, sąžinės laisvė apginta, todėl Konstitucija, kaip vientisas dokumentas, tikrai veikia, - taip mano Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Jo manymu, kalbant apie konstitucinę teisę į valstybės teikiamas nemokamas paslaugas, visada reikia atsižvelgti, ar valstybė turi tam lėšų.
"Vaikai nemokamai vežami į mokyklas, mokytojų algos padidintos. O dėl sveikatos apsaugos galima drąsiai sakyti, kad labai daug netvarkos yra pačiose gydymo įstaigose, ligonių kasose. Čia daugiau tvarkos taikymo, o ne teisinio reguliavimo problemos. Kas parašyta - viena, tačiau paslaugos teikiamos tiek, kiek išgali valstybė. Juk, antra vertus, antikonstituciškas gali pasirodyti ir valstybės tarnautojų algų mažinimas. Tai - teisėtų lūkesčių neužtikrinimas", - mūsų dienraščiui sakė parlamentaras.
Jis pabrėžė, kad ir Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog krizės metu finansiniai nepritekliai negali būti siejami su Konstitucijos pažeidimais dėl teisėtų lūkesčių.
"Tai - ne Konstitucijos dvasios pamynimas, o laikinas teisėtų lūkesčių atidėjimas. Tad mūsų Konstitucija yra puiki, pirmiausiai dėl to, kad ji - kompromisų dokumentas. Gal globalizacijos sąlygomis ir reikėtų pakoreguoti kai kurias normas, bet tik tiek, kiek tai susiję su naryste Europos Sąjungoje, NATO", - sakė jis.
Beje, prieš metus grupė politikų Seime įregistravo pataisas, pagal kurias kiekvienas Lietuvos pilietis galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau ši iniciatyva, panašu, ja tik ir liks.
"Paslauga būtų labai brangi. Įsivaizduojate, kiek žmonių užverstų Teismą skundais ir kiek reikėtų teisėjų jiems nagrinėti? Ir kokie tai būtų teisėjai? Gal ką tik baigę teisės mokslus? Dabar kreipimaisi į Konstitucinį Teismą keliauja per kitus teismus, Seimą. Tad Konstituciniam Teismui bet kokia rašliava nėra siunčiama, o taip išsaugoma ir pagarba pačiai Konstitucijai", - aiškino buvęs advokatas.
XXI a. Biblija
Pačios Konstitucijos išmanymas nieko nereiškia, jei žinių nepritaikai gyvenime, - tvirtina VšĮ Konstitucinių teisių gynimo agentūros vadovas Liudvikas Ragauskis. Jis prieš prezidento rinkimus bandė įrodyti, kad Dalia Grybauskaitė juose dalyvauti negali dėl galimo Konstitucijos pažeidimo, nes ilgą laiką negyveno Lietuvoje. Bandymas nepavyko.
"Tam, kad Konstitucija veiktų, būtina kritinė masė žmonių, kurie ją išmanytų. Juk tai - XXI amžiaus Biblija. Deja, pati valdžia Konstitucijos nesilaiko - tiek Seimas, tiek Vyriausybė, tiek Prezidento institucija", - "Vakarų ekspresui" sakė jis.
Kalbėdamas apie įvairias valstybės garantijas socialinėms grupėms, L. Ragauskis pastebėjo, kad skirtingų sluoksnių žmonėms rūpi skirtingi dalykai.
"Konstitucijoje įtvirtinta, kad saugoma šeima. Tačiau jos neturinčiam labiau rūpės teisė į nemokamą mokslą, ir atvirkščiai - tėvui ar motinai labiau rūpės valstybės požiūris į vaikus, šeimą, o pensininkams - į juos. Tad apskritai kalbėti, ar pažeidžiama Konstitucija teikiant įvairias valstybės garantuojamas paslaugas negalima. Konstantos nėra, nes viskas priklauso nuo biudžeto. Ir blogai tai, kad visiems įsipareigota vienodai, tačiau pinigų neužtenka", - dėstė pokalbininkas.
Jo manymu, Konstitucijoje turėtų būti sudėlioti prioritetai, principai pagal svarbą.
"Išties piliečiai nesuvokia Konstitucijos prasmės. Viešoji valdžia - taip pat, nes matome labai daug neišprusimo. Tad šiuo požiūriu šviesti žmones būtina vos ne nuo pirmųjų klasių", - siūlė jis.
Lisabonos baubas
L. Ragauskis itin skeptiškai įvertino situaciją po Lisabonos sutarties - savotiško Europos Sąjungos konstitucijos atitikmens - ratifikavimo.
"Deja, realybė bus tokia: visoms valstybėms narėms patvirtinus tą sutartį, mūsų Konstitucijos nebebus. Jau dabar įvairiausi Europos Sąjungos reglamentai, direktyvos yra viršesni už mūsų nacionalinius įstatymus, net ir Konstitucijos straipsnius. Teismuose mes jau rašome, kad remiamės visokiomis Nicos, Amsterdamo, Lisabonos sutartimis, o ne Konstitucija. Tad ji jau paseno, reikia mums naujo dokumento ir ne tokio blankaus, o aiškaus", - nuomonę reiškė L. Ragauskis.
Su šiais samprotavimais griežtai nesutiko S. Šedbaras.
"Yra daugybė sričių, į kurias Europos teisė negali kištis ir nesikiš. Konstitucija liks, ji numato institucijų veikimą, žmogaus teises, gyvastį tautos, o Lisabonos sutartis - tik interesų tarp atskirų institucijų derinimas. Mums reikia tai daryti, nes esame maža valstybė, turime veikti kartu", - teigė jis.
"Konstitucijos keisti nereikia"
Egidijus KŪRIS, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros vedėjas:
Konstitucija veikia. Valstybės santvarka organizuota pagal Konstituciją, o ne atvirkščiai. Šis dokumentas gina individą nuo valdžios, tai ir yra vienas iš esminių Konstitucijos aspektų. O valdžia turi galimybę piktnaudžiauti savo galiomis ir taip pažeidinėti Konstituciją. Tai gali būti daroma Seimui priimant įstatymus, Vyriausybei - nutarimus, prezidentui - leidžiant dekretus.
Dabar, kai pasižiūriu į spartų teisinio reguliavimo kitimą mokesčių, socialinių garantijų srityse, man kyla abejonių dėl tų veiksmų atitikimo Konstitucijai. Išties labai daug valdžios sprendimų jau užginčyti Konstituciniame Teisme, tik ten sprendimų priėmimo procesas nėra greitas.
O valdžia gali piktnaudžiauti tiek, kiek jai yra leidžiama tai daryti. Tam, kad žmonių kasdienė veikla užtikrintų Konstitucijos veikimą, reikia ją žinoti. Aš dabar vis dažniau matau specialistus, pareigūnus, komentatorius, kurie neišmano konstitucinio reguliavimo. Kita vertus, nepagarbą Konstitucijai rodo ir visuomenė. Iš pradžių reikia giliai įkvėpti, pamąstyti, o tik po to reikšti nuomonę. Nes Lietuvoje teisinė ir politinė kultūra yra labai žemo lygio.
O ar reikia keisti Konstituciją, manęs klausia kaskart prieš minint Konstitucijos dieną. Paradoksalu, tačiau atliktos apklausos parodė, jog net 70 proc. žmonių mano, kad reikia Konstituciją keisti, o iš tų pačių apklaustųjų tiek pat procentų atsakė, kad Konstitucijos niekada neskaitė. Nereikia keisti šio dokumento, jis yra tikrai neblogas. Žvelgiant tik į tekstą, galima rasti "nelygumų", tačiau prasmė to teksto yra subalansuota. Konstitucijos rašomos dešimtims, o dar geriau - šimtams metų. Keisti reikia tik tada, kai tai neišvengiama, kai gyvenimo realijos visiškai prasilenkia su tuo, kas parašyta.
Iš LR Konstitucijos
* Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje.
* Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Nuosavybė neliečiama.
* Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
* Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios.
* Valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą.
* Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas.
* Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.
* Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.
* Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą.
* Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.
* Asmuo, paskirtas teisėju, įstatymo nustatyta tvarka prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą.
Denisas NIKITENKA
