„Balsas.lt“ žiniomis, Tėvynės Sąjungos (TS) Partijos politikos komitetas, posėdžiavęs 2008 m. sausio mėn. 4 d., ne tik siūlė atidėti sprendimus dėl kuriamo nacionalinės energetikos giganto „LEO LT“ formavimo, bet ir išreiškė nuomonę, jog partijoje nevyksta vidinė diskusija ir neatsižvelgiama į visas nuomones.
Partijos politikos komitetui pirmininkauja europarlamentaras Vytautas Landsbergis, kuris dalyvavo ir šiame posėdyje.
„TS vėl pavėluotai formuoja nuostatas, ir vis tiek, be vidinės diskusijos partijoje, vadovybei nenagrinėjant net partijos viduje kaupiamų minčių, savų ekspertų teikiamų pastabų ir siūlymų“, - sakoma komiteto posėdžio protokole.
Politikos komitetas rekomenduoja frakcijai siekti atidėti svarstymą, kol bus gauti Europos Komisijos išaiškinimai, žinomas Lenkijos ar kitų galimų Vakarų partnerių požiūris. Siūloma laukti raštiško Europos Komisijos atsakymo dėl prieštaravimo (arba ne) ES direktyvai, dėl reaktoriaus galingumo (kas priimtina arba ne integracijai į Vakarų energetinį tinklą UTCE). Vyriausybei turėtų būti siūloma konkrečiai dirbti diplomatinį darbą ir siekti be skandalo pratęsti veikiančio atominės jėgainės antrojo bloko darbą.
Komitetas taip pat teigia, jog, svarstant „Leo LT“ reikalus, gali būti pamiršti kiti svarbūs strateginiai klausimai.
„Neleistina, kad LEO maurojimas kaip dūmų uždanga, nustumtų į pašalį išties gyvybiškai svarbų, visais atžvilgiais prioritetinį, suskystintų dujų terminalo statybos reikalą,“- mano komiteto nariai.
Antradienį Seimui vėl bus teikiamos Atominės elektrinės įstatymo pataisos, kurių Seimas nepatvirtino praėjusį penktadienį.
Siūlomos naujos - kompromisinės pataisos
Tuo tarpu, konservatorių frakcija, atrodo, nėra linkusi visiškai atmesti siūlomo projekto. TS frakcijos narys Saulius Pečeliūnas pirmadienį įregistravo LR Atominės elektrinės įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo projektą. Pagal jį, valstybės institucijos turėtų siekti integruoti Lietuvos elektros ūkį Europos Sąjungos tinklus, užtikrinti, jog visi atominio projekto dalyviai atitiktų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.
S. Pečeliūno iniciatyva taip pat numato, jog Vyriausybė galėtų spręsti apie valstybei priklausančių nacionalinio investuotojo akcijų pardavimą kitiems europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems asmenims. Šiuose pasiūlymuose numatomi ir kiti saugikliai visais atvejais užtikrinant, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausytų akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip 1/2 nacionalinio investuotojo akcijų ir balsų nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime.
NDX derėtis neketina
Seime pirmadienio popietę vykusiame Tėvynės Sąjungos frakcijos susitikime su “NDX energija” atstovais, kurie ketina valdyti privataus kapitalo dalį būsimame nacionaliniame energetiniame gigante “Leo LT”, pakartoti seni teiginiai. “NDX energija” mano, jog derybos baigtos ir jokie pataisymai daugiau neįmanomi. Verslininkų atstovai pakartojo pirmadienį išplatinto pranešimo teiginius.
„Jeigu mūsų dalyvavimas būtų nepriimtinas ir aukščiausios valstybės institucijos nuspręstų įgyvendinti „Leo LT“ sukūrimo projektą su kitu privačiu investuotoju bei valstybė jį pasirinktų, būtume pasirengę sąžiningomis, teisingomis ir protingomis sąlygomis perleisti jam mums priklausančias akcinės bendrovės „VST“ akcijas“, - teigiama pirmadienį, dar iki susitikimo su konservatoriais, išplatintame pranešime.
“VST” buvo privatizuota už 700 mln. litų, o akcijų apmokėjimui paimta paskola grąžinta bendrovės lėšomis. Tuo tarpu derybų metu “VST” akcijos pabrangintos iki maždaug 2,8 mlrd. litų.
***
Vyriausybė su „NDX energija“ yra suderėjusi, jog ši bent dvejus metus po bendrovės įsteigimo negalės parduoti 33,4 proc. akcijų dalies. Kitus 5 proc. akcijų paketo bendrovė privalės išlaikyti iki 2015 metų. 2014-aisiais pirmąjį pusmetį valstybė turės teisę liepti bendrovei jai parduoti šiuos 5 proc. akcijų už „sąžiningą ir teisingą kainą“. Šio paketo valstybei trūksta, kad ji turėtų įmonėje du trečdalius balsų.
Taip pat sutarta, kad nuo „Lietuvos energijos“ bus atskirtos Kauno hidroelektrinė bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrines, kurios nebus nacionalinio investuotojo dalimi. Tiesa, vyriausybė dar nepaskelbė ekspertų išvadų, kurios paneigtų nuogąstavimus, jog toks išskyrimas gali padidinti elektros kainą.
Derybininkai visų trijų įmonių vertę buvo nustatę 8,1 mlrd. litų. Iš jų „Lietuvos energijos“ dalis – 31,4 proc., Rytų skirstomųjų tinklų dalis – 33,8 proc., o VST dalis – 34,8 proc.
Tomas Čyvas
