Aštuoni konservatoriai ragina Vyriausybę nelaukiant Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo paskelbti, kad Lietuva ties elektros jungtis ir imsis kitų didelių nacionalinių energetinių projektų be „Leo LT“.
Seimui siūloma skubos tvarka pateikti atitinkamas Atominės elektrinės įstatymo pataisas.
Parlamentarų teigimu, pakeitimai reikalingi, nes, anot jų, „nekelianti pasitikėjimo „Leo LT“ negali užtikrinti ypatingos svarbos nacionalinių projektų įgyvendinimo, todėl jai negali būti patikėtos Europos Sąjungos ar valstybės parama elektros jungčių, naujos elektrinės ar vėjo jėgainių statybai, taip dar padidinant bendrovės akcininkų turtą“.
Su tokiais siūlymais į Vyriausybę penktadienį kreipęsi konservatoriai taip pat siūlo remiantis Valstybės kontrolės rekomendacijomis skubiai pateikti Seimui svarstyti pataisas, kurios leistų Kainų komisijai griežčiau reguliuoti energetikos įmonių pelnus ir paslaugų kainas.
Parlamentarai siūlo Vyriausybei - pagrindinei „Leo LT“ akcininkei - sumažinti šios bendrovės darbuotojų atlyginimus.
Aurelija Stancikienė, Petras Luomanas, Rytas Kupčinskas, Irena Degutienė, Kazimieras Uoka, Jonas Šimėnas, Saulius Pečeliūnas ir Gintaras Songaila pareiškė nepasitikį Kainų komisijos nariais Jonu Grigu ir Rimantu Lukoševičiumi, kuriems neatvykus į komisijos posėdį pernai rudenį buvo sužlugdytas bandymas sumažinti elektros kainų kilimą.
Šią savaitę KT baigė viešą „Leo LT“ bylos nagrinėjimą, o nutarimą skelbti planuoja vasario pabaigoje.
Seimas į KT kreipėsi išaiškinimo dėl keturių Atominės elektrinės įstatymo straipsnių pakeitimo konstitucingumo: parlamentarams kilo abejonių, kad kai kuriose nuostatose įtvirtinti sąžiningos konkurencijos apribojimai, neginami vartotojų interesai, monopolizuojama gamyba ir rinka.
Seimas daug diskusijų sukėlusias pataisas, leidusias „Leo LT“ kurti privataus kapitalo pasiūlytu patronuojančios bendrovės modeliu, priėmė pernai vasarį.
