J . Bardauskas, A. Mazėtis, R. Gilytė, LRT laida „Savaitė“, LRT.lt
Nuo rudens Seime taip ir nepavyko sudaryti komisijos, kuri pateiktų išvadą dėl Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho teisinės neliečiamybės atėmimo. Už nepagarbą teismui jam gresia baudžiamoji atsakomybė.
Seimo Pirmininkės pastangomis komisijos sudarymas vis buvo atidedamas, nors tai buvo taip supykdę opoziciją, kad ji ne tik išėjo iš posėdžio, bet sutrikdė Etikos ir procedūrų komisijos veiklą. O štai šią savaitę per neeilinę sesiją parlamentarai po pateikimo pritarė Loretos Graužinienės teikiamoms pataisoms, kuriomis siūloma atsisakyti baudžiamosios atsakomybės už valstybės tarnautojų įžeidimą ir nepagarbą teismui.
Opozicija pripažįsta, kad taip norima nuo teisėsaugos apsaugoti V. Uspaskichą. Konservatoriai po pateikimo pritarę pataisoms, prieš „Savaitės“ kameras tikino, kad pataisos – ydingos. Ar V. Uspaskichui negalios Baudžiamojo kodekso straipsnis, turėtų paaiškėti pavasario sesijoje, o štai Seimo statutas jam jau negalioja.
„Aš jums tiesiai šviesiai kalbu: jie, priimdami tokį sprendimą, yra nusikaltėliai. Tegul apskundžia mane, jie pabijos, jie bailiai“, – tai V. Uspaskicho žodžiai, už kuriuos jam ir gresia baudžiamoji atsakomybė.
Tačiau akivaizdu, kad jam pagalbos ranką tiesia ištikimoji L. Graužinienė. Pasak jos, šių pataisų prašė teisinė ir akademinė bendruomenė, žiniasklaidos atstovai. Seimo Pirmininkė neigia taip padedanti Darbo partijos idėjiniam vadovui. Viena problema mažiau lieka ir Seimo narei Neringai Venckienei, kuri taip pat įtariama žeminusi teismą.
„Tikrai negaliu teikti įstatymo su išimtimis dėl dviejų. Taip nėra, ir tikrai pataisos buvo paruoštos ženkliai ankščiau, nei iškilo ši problema“, – tikina L. Graužinienė.
Tuo metu Seimo narys Povilas Urbšys turi priešingą nuomonę: „Seimo Pirmininkė nuosekliai darė viską, kad būtų vilkinamas klausimas dėl V. Uspaskicho teisinės neliečiamybės atėmimo už nepagarbą teismui. Dabar paaiškėjo, koks buvo to vilkinimo tikslas. Tai tiesiogiai susiję su priimama pataisa. Pataisa, kuri panaikina baudžiamąją atsakomybę už nepagarbą teismui, panaikina atsakomybę V. Uspaskichui.“
P. Urbšys abejoja ir L. Graužinienės teiginiais, kad pataisos naudingos žiniasklaidai, bus apginta žodžio laisvė.
„Praėjusioje rudens sesijoje buvo bandoma priimti įstatymą, kuris panaikintų baudžiamąją atsakomybę partijoms kaip juridiniam asmeniui, tada buvo norima prisidengti religinėmis bendruomenėmis. Priimti jiems reikiamą įstatymą, reikia jį pridengti kitų interesais tam, kad paslėptų savo savanaudiškus interesus“, – įsitikinęs P. Urbšys.
Teisėjai tokių pataisų nenori
Kritiškai Baudžiamojo kodekso pataisas vertina ir Teisėjų taryba. Jos pirmininko manymu, baudžiamoji atsakomybė reikalinga. Teismų patirtis rodo, kad teisėjai įžeidinėjami tik dėl to, jog vykdo pareigas.
„Dabar tai tikrai veikia kaip tam tikras saugiklis – žmonės žino, kad tokia atsakomybė numatyta ir vengia nepagrįstų išpuolių prieš teismus. Yra tikimybė, jog jų padaugės, jeigu nebus tokios atsakomybės rūšies. Aš neatmetu tokios galimybės“, – sako Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius.
Todėl, teisėjų manymu, baudžiamoji atsakomybė turėtų išlikti. Tokia praktika egzistuoja ne vienoje Europos šalyje. G. Kryževičius neabejoja, kad, likus tik administracinei atsakomybei, piniginės baudos neveiks kaip drausminanti priemonė.
Kolegos pasipiktinę V. Uspaskicho kelionėmis
Dalis konservatorių, skirtingai nuo socialdemokratų, parėmę Seimo pirmininkės pataisas, jas kritikuoja.
„Tokie nusikaltėliai, kurie neturi turto, neturi lėšų, tai jeigu liks tik finansinė atsakomybė už teismo įžeidimą, tai jie ramiai gali tyčiotis teisme iš teisėjų be galo ir kolekcionuoti tas baudas, kurių niekada nesumokės“, – komentuoja Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.
Seimo nariai taip pat pastebi, kad ne vien tik Baudžiamojo kodekso pataisomis L. Graužinienė stengiasi gelbėti V. Uspaskichą. Jam palanki ir Seimo valdyba, kuriai vadovauja Seimo Pirmininkė. Seimo statute yra numatyta, kad parlamentaras, norėdamas išvykti per sesiją, turi gauti Seimo valdybos leidimą. Tačiau V. Uspaskichas to nepaiso. Pirma jis išvyksta ir tik tuomet prašo leidimo. Ir Seimo kanceliarija tą leidimą organizuoja skambindama valdybos nariams ir prašydama pritarti. Seimo statute tokia apklausa nėra numatyta ir tarsi būtų galima teigti, kad valdyba, išduodama leidimus, esą elgiasi neteisėtai.
„Norėčiau pabrėžti – visiems taisyklės galioja ir visi į valdybą kreipiasi iš anksto. Tuo metu V. Uspaskichas visada prieš faktą pastato visus valdybos narius“, – pastebi Seimo vicepirmininkė, konservatorė Irena Degutienė.
Parlamento vicepirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas užsimena apie dvigubus standartus: „Mane jau nuo jaunų dienų mokė, kad darbas turi būti svarbiausias dalykas ir jo metu reikia ateiti į darbą. Ir žurnalistą, ir darbininką atleistų, jeigu jis nevaikščiotų į darbą.“
Seimo nariai kritikuoja apklausas, tačiau nieko nedaro, kad padėtis keistųsi. Tokia tvarka parlamente egzistuoja jau ne vienerius metus. Nieko blogo tame nemato ir Seimo etikos sargai. Nors šios komisijos narys Stasys Šedbaras sako, kad užkliūti galėtų V. Uspaskicho įprotis iš pradžių išvykti ir tuomet apie tai pranešti. Tiesa, ar etikos sargai svarstytų V. Uspaskichą, S. Šedbaras abejoja, nes, jo teigimu, šioje komisijoje balsavimai politiniai dėl to, kad valdančiosios daugumos narių veiksmai dažniausiai pateisinami.
„Ar čia noras parodyti, kad aš galiu daryti bet ką ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos dauguma, Seimo dauguma visada mane apsaugos, tai man sunku pasakyti, bet jis tikrai peržengė visus etinio-moralinio Seimo nario rėmus“, – teigia S. Šedbaras.
Pats V. Uspaskichas jau anksčiau žiniasklaidai yra pareiškęs, kad būtinybės prašinėti leidimų nesuprantąs, o to reikalaujantieji elgiasi iškrypėliškai.
