Lietuvos gynybinė galia nuosekliai mažėja, šalies saugumą turinčioje užtikrinti kariuomenėje ryškėja pirmieji erozijos požymiai, pareiškė Seimo konservatorė Rasa Juknevičienė.
„Nerimą keliantys signalai ateina ir iš iki šiol stipriausia ir sveikiausia valstybės struktūrų grandimi laikytos krašto apsaugos sistemos. Mano išvada yra tokia: drįstu teigti, jog Lietuvos gynybinė galia yra nuosekliai mažėjanti“, - teigė konservatorė spaudos konferencijoje ketvirtadienį - Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse.
Anot parlamentarės, už šią „eroziją“ labiausiai yra atsakingi politikai, ir nesą aišku, ar Lietuvoje krašto apsaugos politiką vykdo karininkai, ar politikai.
„Stebėdama dabartinės kariuomenės vadovybės veiksmus manau, kad derėtų Krašto apsaugos ministerijai ir ministrui imtis labiau kontroliuoti ir turėti kokią nors politiką šiuo požiūriu. Dabar aš nežinau, kokia yra mūsų krašto apsaugos politika valdant socialdemokratams: ar kariuomenė diktuoja tą politiką, ar ministras“, - stebėjosi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė R.Juknevičienė.
Anot parlamentarės, Lietuvos kariuomenėje pradeda trūkti žmogiškųjų resursų, be to, į blogąją pusę krypsta aukščiausiojo rango karininkų ir eilinių karių santykis - esą nuosekliai daugėja generolų ir pulkininkų laipsnius turinčių asmenų, tuo metu eilinių karių skaičius mažėja.
„Jauni Vakaruose karines mokyklas baigę karininkai, nematydami karjeros perspektyvų, vienas po kitos palieka krašto apsaugos sistemą. Ir tai yra tendencija. (...) Disciplinuoti, drausmingi žmonės, išmokyti užsienio kalbų, darbo su kompiuteriais, vadovauti, kad ir nedidelėm grupėm, jie labai reikalingi versle, vien jau dėl to kariuomenėje randasi didelės problemos“, - kalbėjo parlamentarė.
R.Juknevičienė taip pat išreiškė nepasitenkinimą Krašto apsaugos ministerijos (KAM) planais atsisakyti šauktinių kariuomenės, bet neformuoti rezervo, bei suabejojo struktūrinės reformos tikslingumu.
Lietuvoje planuojama atsisakyti šauktinių ir pereiti prie profesionalios kariuomenės.
R.Juknevičienė šiems planams nesipriešina, tačiau, jos manymu, siekiant įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, kad „įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“ būtina formuoti visuotinį rezervą žmones privalomai apmokant per 5-7 savaičių kursus.
Krašto apsaugos ministro patarėjas teisės klausimais Dainius Žalimas BNS sakė, jog „niekas netrukdo organizuoti kelių mėnesių ar savaičių apmokymus“, tiesiog esą yra manoma, jog dabar tą daryti nėra tikslinga.
Parlamentarė spaudos konferencijoje išsakė nuomonę, kad ir numatoma kariuomenės vadovybės struktūrinė reforma, kuria rengiamasi panaikinti lauko pajėgų vado pareigybę, jai yra nesuprantama.
Šiuo metu lauko pajėgų vadas kartu eina ir sausumos pajėgų vado pareigas. Po reformos norima šios „jungtinės“ pareigybės funkcijas padalinti trims pareigūnams: Gynybos štabo viršininkui, sausumos pajėgų vadui bei būsimo Jungtinio štabo viršininkui.
Be to, R.Juknevičienė sukritikavo ir krašto apsaugos sistemos finansavimą. Anot jos, Lietuva, kaip NATO valstybė, yra įsipareigojusi gynybos reikalams skirti 2 proc. nuo BVP, tačiau šiuo metu skiriama tik 1,2 proc.
Pagal politinių partijų susitarimą finansavimas krašto apsaugai turėtų kasmet turėtų didėti 0,05 proc., bet šis susitarimas nėra visiškai įvykdomas - praėjusiais metais finansavimas krašto apsaugai didėjo 0,01 proc. nuo BVP.
Šią problemą pripažino ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Tai buvo vienintelis konservatorės išsakytas priekaištas, kurio ministras nesukritikavo, tačiau, jo nuomone, visos sritys reikalauja nuolatinio valstybės dėmesio, todėl krašto apsaugai nepavyksta skirti tiek, kiek norėtųsi.
„Manau, kad šiandien modernėjanti ir turinti geresnes tarnybos sąlygas kariuomenė iš tikrųjų atitinką tą realią grėsmių situaciją, įvykdo tarptautinius įsipareigojimus ir nesukelia priešiškumo kitų gyventojų sluoksnio tarpe“, - į konservatorės kaltinimus atsakė ministras.
Tuo tarpu R.Juknevičienė suabejojo, ar Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai yra įgyvendinami visu pajėgumu.
„Pažadai duoti, prisiimta didžiulė atsakomybė, nuskambėjome per tarptautinius forumus, bet kai reikia skirti normalų finansavimą, tai to nėra. Mes galime labai rimtai apsijuokti“, - nukirto R.Juknevičienė.
Tačiau krašto apsaugos ministras išsakė nuomonę, jog į Afganistano Goro provinciją, kurios atkūrimo darbams vadovauja Lietuva, „pinigų galima dėti kiek nori“, tačiau esą reikia atsižvelgti į realias sąlygas valstybėje.
Lietuva siekdama atkurti Afganistano Goro provinciją praėjusiais metais šiam tikslui skyrė apie 4 mln. litų. 2005-aisiais metais ši suma sudarė 1 mln. litų.
