Kai viso pasaulio akys, ausys ir širdys Ukrainoje, norisi papasakot apie panašaus likimo sesę, kuri prieš šešerius metus taip pat išgyveno sunkų laikotarpį.
Kaip ir kiekvienais metais svarstome kur praleisime savo trumpas atostogas. Žiūrinėjam kelionių agentūrų pasiūlymus, skaitome kelionių reportažus ir įspūdžius. Takąrt supratome, kad norim kažko tikro ir nesuklydome.. pasirinkę Gruziją.
Sostinė
Keletas valandų lėktuvu su persėdimu Ukrainoje ir mes jau ten. Gruzijos sostinė Tbilisis mus pasitiko visas apšviestas bet darganotu oru ir nors buvo jau vėlus vakaras oro uoste mūsų laukė žmonės lydėją, liūdinę ir džiuginę mus visą kelionės laiką. Kitą dieną leidomės apžiūrėti sostinės. Siauros senamiesčio gatvelės žavi savo architektūra. Vienu metu čia susijungia ir skurdas ir didybė. Samebos cerkvė, dar vadinama Šv. Trejybės katedra - įspūdingas bei aukščiausias religinis statinys visame Pietų Kaukaze. Požeminės sieros pirtys tai didžiulis pirčių kompleksas, kuris gaila, bet mūsų buvumo metu buvo rekonstruojamas, todėl į vidų nepatekome. Pėsčiųjų Taikos tiltas driekiasi per Mtkvari upę Gruzijos sostinėje. Jis simbolizuoja praeities ir dabarties sąsajos simbolį. Tai bene moderniausias statinys Tbilisije. Ir aišku didinga Motinos Gruzijos statula, kuri vienoje rankoje laiko vyno taurę, kitoje – kalaviją. Kalavijas simbolizuoja šios tautos karingumą, nes kaimynai anaiptol nebuvo itin geri, o taurė simbolizuoja svetingumą. Taip, išties galima visą traktatą parašyt apie gruzinų svetingumą, kurio europos šalyse nei su žiburiu nerasi. Visa tai ir dar daugiau galime išvysti šiame daugiataučiame mieste.
Vyno keliu
Sekančią dieną palikę Tbilisį leidomės vyno keliu. Keliaujame į Kakheti regioną, garsėjantį vynais, čia auginama šimtai skirtingų vynuogių rūšių. Pakeliui aplankome David Garedži vienuolynų kompleksą, esanty pusdykumėje, netoli Azerbaidžiano sienos. Toliau važiuojame į neįprasto žavesio Signagi miestą, pasivaikščiojame siauromis miesto gatvelėmis. Vakarėjant pasiekiame Telavi miestą. Ryte, pailsėję ir papusryčiavę važiuojame į Gremi kompleksą – tai buvusi tvirtovė ir karaliaus rezidencija, iš kurios atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai į slėnį. Gremi bažnyčia buvo pastatyta XVI amžiuje ant aukštos uolos, vaizdingų slėnių ir upių apsuptyje. Likę romantiški griuvėsiai ir Gremi pilies bokštas - tai viskas, kas mena gerus ir klestinčius karališkosios Kakhetijos sostinės laikus. Vėliau lankomės vyno darykloje. Ragaujame įvairių rūšių vyno, keliame tostą už draugystę. Šeiminkai mielai dalinasi patirtimi pasakodami, apie vyno darymo procesą, vynuogių rūšis ir turistus, kurių kasmet vis daugėja.
Kelionė per kalnus
Atsisveikinę su šiluma kylame į kalnus. Mūsų tikslas Gaudari slidinėjimo kurortas. Pakeliui aplankome Mtskhetą – vieną seniausių Gruzijos miestų, šalies kultūros ir religijos centrą, Jvari bažnyčią – tikrą ankstyvųjų Viduramžių architektūros šedevrą. Ananuri pilį ir šventyklą, įkurtą ant Žinvali turkio mėlynumo vandens rezervuaro krantų. Kompleksas yra viena garsiausių vietovių šalyje, turinti net dvi bažnyčias bei tvirtą gynybinę sieną. Pagrindinė šio ansamblio bažnyčia išpuošta pasakų drožiniais ir freskomis. Vykdami Gruzijos kariniu greitkeliu, besidriekiančiu Kaukazo kalnais, stebime kalnus, upes ir slėnius. Visur laisve mėgaujasi įvairūs gyvuliai: karvės, ožkos, avys ir kiaulės. Pasiekę Gauduri kurortą apsistojame. Ryte mūsų laukia sunki kelionė pėsčiomis iki Kazbegi kalno papėdėje esančios Gergeti bažnyčios (2170 metrų virš jūros lygio), kurioje iki šiol gyvena vienuoliai. 3valandos kopimo aukštyn miško takeliu ir prieš mus atsiveria dieviškas vaizdas: snieguota Kazbegi viršūnė, bei įspūdingoje vietoje, nuostabios gamtos apsuptyje, esanti Gergety Šv. Trejybės bažnyčia tapusi neoficialiu Gruzijos simboliu.
Karališkieji miestai uolose, Boržomi šaltiniai ir Stalinas
Kupini įspūdžių leidžiamės į ieškojimus toliau. Keliaujame į Gori miestą, J. Stalino gimtinę. Apsilankome Stalino muziejuje, pasakojančiame apie jo gyvenimą. Šalia muziejaus – namas, kuriame Stalinas gimė ir užaugo. Nieko labai įdomaus, nors jį ir labai rekomenduoja aplankyt turistams, aš pati būčiau linkusi išmesti šį objektą iš lankomų sąrašo. Kur kas įdomestis Uplistsikhe miestelis, iš tiesų unikali vieta, kur galime pamatyti oloje išskaptuotas gatveles, namus, bažnyčias, slaptus tunelius, vandens kanalus, turgų ir seniausią Gruzijos teatrą.
Bene kiekvienas esate gėrę „Borjomi“ mineralinį vandenį, turbūt sunku įsivaiduoti, bet Boržomi kurorte jis tiesiog teka iš kalno. Ten būnant jo gali prispilti kiek širdis geidžia. Čia įsikūręs ir didžiulis spa centras, teikiantis įvairiausių grožio bei sveikatingumo paslaugų.
Paskutinis objektas šiame regione Vardzia - viduramžių karališkasis miestas iškaltas uolose. Vardzia požeminę tvirtovę sudarė net 6000 kambarių, išsidėsčiusių 13 aukštų komplekse. Sunku net įsivaizduoti, kad kažkada čia, šiame kregždžių lizdus primenančiame statinyje gyveno žmonės.
Svanetija - atskira valstybė
Išvykę iš nuostabiųjų miestų uolose traukiame į kitą regioną – Svanetija. Negalime neaplankyti ir Kutaisio – antras pagal dydį Gruzijos miestas (kaip tik neseniai pradėjo skraidyti Wizzair tiesiogiai Vilnius-Kutaisis. Taigi norintiems aplankyti Gruziją galima rasti nebrangų skrydį). Neužtrunkant Kutaisyje, aplankant keletą žymesnių objektų, judame toliau.
Gruzinai teigia, kad būdami Svanetijos regione dažnai nesusišneka su tionykščiais gyventojais. Tai tarsi nauja valstybė. Kalnuotos vietovės, didžiuliai slėniai ir aišku šį regioną iš kitų įšskiriantys gynybiniai bokštai. Senaisias laikais šiuose bokstuose gyveno svanai (tionykščiai gyventojai), kartu su visais gyvuliais. Dabar šiuos bokštus galima apžiūrėti turistams, niekas juose nebegyvena, nors dauguma iš jų gerai išsilaikę.
Greta aukščiausios Gruzijos viršukalnės Shkhara yra įsikūręs įstabus Ushguli kaimas, įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą.
Poilsis ir jūra
Na ir baigiantis kelionei, laikas pailsėti. Nuostabusis Batumi kurortas, įsikūręs ant Juodosios jūros kranto - Gruzijos pasididžiavimas.
Pats moderniausias miestas visoje šalyje, kartais dar vadinamas antrąją Gruzijos sostine. Čia įsikūręs didelis botanikos sodas, kuris garsėja daugybe augalų rūšių, yra Adžarijos muziejus, delfinariumas, operos ir baleto, dramos teatrai, cirkas. Miestas kupinas pramogų.
Naktinis Batumis visas švyti, atrodo, kad elektra šiam miestui nieko nekainuoja. Šokantys fontanai, parkai, skanus maistas, atsipalaidavę draugiški žmonės ir aišku jūra. Labai didelis kontrastas mūsų kurortui (kartais net liežuvis nesiverčia sakyt „kurortas“) Palangai.
Kas liko tarp eilučių
Prirašiusi tiek daug apie sausus lankytinus objektus, turiu dar kai ką paminėti. Vienas iš minusų kuriuos ten matėme tai vairavimo kultūra. Arba geriau - jos nebuvimas. Pėščiųjų perėja nieko nereiškia, taigi prie jos gali stoviniuot nors ir pusdienį niekas nesustos praleisti. Visi važiuoja kas kaip nori, ir tik pypsina, tarsi tas suteiktų pirmenybę.
Gruzijoje taip pat nepamatysi didelių prekybos centrų. Yra daug mažų parduotuvyčių, kuriose pasirinkimas nėra labai didelis. Kainos labai panašios kaip pas mus. Kai kas pigiau, kai kas brangiau.
Būdami Gruzijoje nepamirškite paragauti jų vietinių valgių: Charčio sriuba, chačiapuriai ir chinkaliai. Būtinai paskanaukite gruziniško vyno ir čačos (vietinis samagonas). Viskas tikrai labai skanu. Lauktuvėms labai populiaru gruziniškas vynas ir čiurčela (skanėstas su riešutais).
Gruzinų tauta garsėja savo tostais, jų girdėjome tikrai daug. Patys vos išdrįstam suregzt kokį viena kitą sakinį, o jų tostai skamba lyg istorijos, lyg anekdotai, lyg pamokymai ir skamba įtikinančiai.
Kitas šios tautos bruožas - tai dvasingumas. Dar nesu mačiusi tiek religingų žmonių. Turiu omeny, ne tik persižegnojimus pravažiavus kiekvieną bažnyčią, bet patį tikėjimą. Istorijas kurias girdėjome visos kelionės metu iš sutiktų vietinių, istorijas kurias girdėjome bendraudami su kitais turistais, istorijas, kurias pasakoja pati šalis. Viskas ką jie sako, spinduliuoja paprastumu, nuoširdumu ir tikėjimu. Šalis turinti be galo ilgą istoriją, kentėjusi karų virtinę, bet išlikusi stipri. Žmonės iškentę skurdą ir nepriteklių bet vis dar su gyva kovos dvasia širdyse tiki šviesia ateitimi. Būnant ten aplanko toks tyras ir nuoširdus jausmas, kad visi savi mes po šita saule ir už jos.
Nenupasakosi tos gamtos grožio, neperteiksi žmonių atvirumo, ir to jausmo, kuris aplanko būnant ten. Tik patys ten nuvykę, įsitikinsite, kad Gruzija yra ta šalis, kuri abejingų nepalieka.
Arūnė
