Po trejų metų pertraukos teisėsaugininkams pavyko surasti dar vieną unikalų meno kūrinį iš nužudyto kunigo Ričardo Mikutavičiaus kolekcijos.
Tai yra tarptautinis meno kūrinių perpardavinėtojų tinklas, kuriame veikia garsūs kriminaliniai veikėjai, aferistai ir antikvarinių vertybių perpardavinėtojai. Tokie apibūdinimai pasipila kaskart, kai paskelbiama apie prieš 13 metų Kaune apiplėšto ir nužudyto kunigo R. Mikutavičiaus meno kūrinių atsiradimą. Vis dėlto tai dar ne visa tiesa.
Paslaptinga operacija
Meno kūrinių vagystė iš 1998 metų vasarą nužudyto R. Mikutavičiaus buto pačiame Kauno centre, priešais Vyriausiojo miesto policijos komisariato langus, tąkart buvo paskelbta viena didžiausių šalies kriminalistikos istorijoje.
Tai davė pagrindo įtarti, kad prie nusikaltimo galėjo prisidėti kai kurie įtakingi Lietuvos asmenys.
Ne vienus metus buvo bandoma išsiaiškinti tikrąsias kunigo R. Mikutavičiaus nužudymo, apiplėšimo ir jo kolekcijos realizavimo aplinkybes. Iki šiol abejojama, ar nustatyti visi šių nusikaltimų dalyviai.
Pastarosiomis dienomis apie pavogtus R. Mikutavičiaus kolekcijos meno kūrinius kalbėta net du kartus. Abi žinios buvo geros.
Per bendrą Lietuvos ir Latvijos kriminalistų operaciją balandžio pabaigoje Rygoje pavyko surasti vertingą vazą iš pagrobtos kunigo R. Mikutavičiaus kolekcijos.
Vaza iš kunigo R. Mikutavičiaus kolekcijos ( nuotr. elta)
Pareigūnai žiniasklaidą stengėsi nuraminti, kad vazos būklė gera, tačiau daugiau nieko nekomentavo.
„Kol kas negalime pasakyti, ar buvo sulaikyti konkretūs asmenys. Jei tokių ir buvo, dar ne laikas juos įvardyti. Netinkamas laikas ir atskleisti, kokiomis aplinkybėmis ir kur buvo aptikta brangi vaza.
Žinome, kad minėti asmenys intensyviai seka informacinėje erdvėje pasirodančias žinias, todėl šį kartą liksime nekalbūs. Manome, kad per artimiausius kelis mėnesius bus aptiktas dar ne vienas meno šedevras iš R. Mikutavičiaus kolekcijos“, – „Balsas.lt savaitei“ sakė dingusios kunigo kolekcijos medžiotojų veiksmus kuruojantis vienas aukštas Kriminalinės policijos biuro pareigūnas.
„Prisikėlusio Kristaus“ klajonės
Diena, kai pareigūnai paskelbė apie Latvijoje aptiktą unikalią vazą iš R. Mikutavičiaus kolekcijos, sutapo su kitu įvykiu. Tądien Vilniaus apygardos teismą pasiekė byla, kurioje prieštaringai vertinamas buvęs kandidatas į Lietuvos prezidentus Juozas Petraitis kaltinamas kontrabanda per Lietuvos sieną gabenęs iš R. Mikutavičiaus sesers nupirktą XVI amžiaus medinę antikvarinę skulptūrą „Prisikėlęs Kristus“. Jos vertė – apie 250 tūkst. litų.
Pagal bylos medžiagą J. Petraitis šią statulą išgabeno į Kopenhagą (Danija) 2001 metais be Kultūros paveldo departamento leidimo.
Vėliau kūrinys atsidūrė Geteborge (Švedija) ir atiteko J. Petraičio iš anksto surastam pirkėjui, stambiam prekiautojui persiškais kilimais.
Po kurio laiko „Prisikėlęs Kristus“ vėl grįžo į Daniją. Skulptūra, nurodžius legalų įsigijimo pagrindą, buvo pateikta vieniems didžiausių šioje šalyje veikiančių aukciono namų „Bruun Rasmussen“. Kone 500 metų 83 cm aukščio medinę skulptūrą aukcione legaliai įsigijo Austrijos pilietis.
J. Petraitis taip pat kaltinamas pagaminęs netikrą didelės vertės vertybinį popierių – paprastąjį vekselį 1,8 mln. litų sumai – ir jį realizavęs.
Daktarus apakino menas
Dailės šedevrų perpardavinėjimu sėkmingai verčiasi ir organizuotos kriminalinės grupuotės. Meno kūrinių vagystės yra viena pelningiausių kriminalinio pasaulio veiklos rūšių. Pagal jų mastą šiuos nusikaltimus galima gretinti su narkotikų, nelegalių ginklų prekyba ar pinigų plovimu.
Pavyzdžiui, 2001 metų liepos pabaigoje plačiai nuskambėjo tarptautinė operacija, per kurią buvo sulaikyti nužudyto kunigo R. Mikutavičiaus paveikslus bandę parduoti garsūs Kauno kriminalinio pasaulio autoritetai – Vidmantas Gudzinskas, pravarde Guzas, ir Virginijus Silvestravičius, pravarde Virgelis.
Tuomet abu vyrai buvo siejami su didžiausią galią Kaune turėjusia Vilijampolės Daktarų gauja.
2001 metų vasarą Daktarų veikėjai pirkėjais apsimetusiems britų agentams už 200 tūkst. JAV dolerių bandė parduoti vieną vertingiausių R. Mikutavičiaus paveikslų (nuotr. LNK)
Guzas ir Virgelis pirkėjais apsimetusiems britų slaptųjų tarnybų agentams už 200 tūkst. JAV dolerių bandė parduoti vieną vertingiausių iš dvasininko namų pagrobtų paveikslų „Priemiesčio peizažas“.
Šis meno šedevras tą pačią dieną buvo aptiktas R. Mikutavičiaus mirties užsakovo Vladimiro Stupakovo-Belecko buvusios žmonos Onos Daujotienės namuose.
Yra duomenų, kad pasipelnyti iš pagrobtos kolekcijos ketino ir Gogos pravarde pagarsėjęs kaunietis Egidijus Abarius. Bet išvakarėse vilijampoliečių Slabadinių gaujos žvalgybos vadovu pramintas vyras užgėrė.
Būdamas „netinkamos būsenos“ kitą dieną jis negalėjęs pasirodyti apsimetusiems paveikslų pirkėjams. Tačiau nenorėjęs prarasti progos pasipelnyti, Goga į svarbų susitikimą pasiuntė Guzą.
Sužinojęs, kad Guzas ir Virgelis buvo sulaikyti, E. Abarius pasislėpė nuo teisėsaugininkų sprukdamas iš Lietuvos. Nors tą kartą visi įtariamieji dėl R. Mikutavičiaus meno vertybių realizavimo buvo sulaikyti su įkalčiais, vėliau teismas juos nuteisė tik simbolinėmis bausmėmis.
Po stambios ir brangiai kainavusios operacijos tąkart nepavyko aptikti likusios kolekcijos dalies, tačiau manoma, kad Daktarai turėjo žinių apie vietą, kurioje ji buvo paslėpta.
Būta nuomonių, kad senieji Daktarų šulai nuo pradžių buvo susiję su R. Mikutavičiaus apiplėšimu ir nužudymu. Tokias prielaidas kategoriškai paneigė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis: „Niekas iš jų nedalyvavo nužudyme, bet realizuojant meno šedevrus jie pasirodė. Matyt, siekė neblogai pasipelnyti.“
Aferistas suvedžiojo turtuolę
Kai kuriuos kriminalistikos veteranus ir aukštus teisėsaugos pareigūnus ir šiandien stebina, kad kai kurie žurnalistai vis dar linkę tikėti iki gyvos galvos nuteisto R. Mikutavičiaus nužudymo sumanytojo V. Stupakovo-Belecko sapaliojimais.
Anot jų, meno vertybėmis susižavėjusių mafijos veikėjų antikvariato ekspertu kadaise mėgdavęs prisistatyti V. Stupakovas-Beleckas dar sovietmečiu didžiuodavęsis meistriškais akių dūmimo spektakliais.
„Šiuo žmogumi negalima pasitikėti. Sovietmečiu jis buvo informacijos šaltinis visoms specialiosioms tarnyboms. Jo žmona buvo viena turtingiausių žmonių Kaune. Ji praturtėjo tada, kai kitas buvęs vyras Antano Smetonos laikais dirbo traukinio palydovu.
Jis užsiiminėjo kontrabanda. Būtent taip atsirado pirmieji pinigai, kuriais pradėtos supirkinėti numizmatinės vertybės. Sovietmečiu gruzinų tautybės asmenys iš jos nupirko antikvarinių baldų net už 70 tūkst. rublių. Palyginimui, tais laikais prestižine laikyta „Volga“ kainavo 9 tūkst. rublių, o „Žiguliai“ – 4–5 tūkst. rublių. Netrukus V. Stupakovas-Beleckas prie jos prilindo, jie tapo sutuoktiniais“, – „Balsas.lt savaitei“ prisiminė buvęs įtakingas šalies teisėsaugininkas.
TIK FAKTAI
2000 metais Vilniaus apygardos teismas pripažino V. Stupakovą-Belecką kaltu dėl R. Mikutavičiaus nužudymo organizavimo ir nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos.
Po kelerių metų R. Mikutavičiaus meno vertybių pardavėjų sulaikymas pripažintas pavyzdine tarptautine operacija. Ji įtraukta į JAV Federalinio tyrimo biuro (FTB) akademijos kursantų studijų programą.
2008 metais Kriminalinės policijos biuro pareigūnai sulaikė kitą grupę asmenų, kuri ruošėsi kontrabanda iš Lietuvos į užsienio valstybes išgabenti nužudyto kunigo vertingiausią paveikslų kolekcijos dalį.
Kratų metu Kaune ir Vilniuje rasti nepažeisti ir neapgadinti devyni iš kolekcijos pagrobti paveikslai.
Pareigūnams dar nepavyko surasti 18 paveikslų, kurių muziejinė vertė – apie 700 tūkst. litų. Ekspertų teigimu, šių kūrinių vertė aukcione būtų daug didesnė.
