Darbo paieškos ir karjeros portaluose, skirtingai negu pernai ar prieš dvejus metus, nuolat daugėja skelbimų pageidaujantiems įsidarbinti ar keisti darbą, tad Lietuvos darbo biržoje (LDB) registruoti šimtai tūkstančių bedarbių turėtų džiūgauti – pagaliau jie galės atsikratyti slegiančio nereikalingo žmogaus ar tiesiog nevykėlio statuso.
Bet ne – neturintys darbo tvirtina, kad Lietuvoje jo nėra ir kraunasi lagaminus, o darbdaviai vis garsiau skundžiasi negalintys rasti darbuotojų ir nevengia kalbėti apie tai, kad reikia jų įsivežti iš vadinamųjų trečiųjų šalių.
Kitaip nei paradoksalia, šios situacijos nepavadinsi, bet šio fenomeno priežasčių toli ieškoti nereikia. Akivaizdu – darbdavių ir ieškančiųjų darbo lūkesčiai skirtingi. Tad, ko ieško darbdaviai ir kas jų netenkina? Ir kodėl mes neretai išliekame abejingi jų pasiūlymams.
Juo labiau, kad oficialus nedarbo lygis Statistikos departamento duomenimis mūsų šalyje 2011 m. II ketvirtį siekė 15,6 proc. Rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo užregistruota daugiau kaip 229 tūkst. bedarbių.
Darbo birža įdarbinti galėtų beveik visus?
Lietuvos darbo birža neneigia, kad vienų profesijų atstovams įsidarbinti lengviau, kitų sunkiau, tačiau šiemet laisvų darbo vietų, esą, nuolat daugėja.
„Per sausio–liepos mėnesius darbdaviai registravo 63,2 tūkst. naujų darbo pasiūlymų nuolatiniam darbui ir 39,8 tūkst. terminuotam darbui. Terminuotų darbo sutarčių, priešingai negu krizės metu, mažėjo, ir vis dažniau darbdaviai siūlo nuolatinį darbą. Darbo jėgos paklausa, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, terminuotam darbui augo 19,8 proc., o neterminuotam net 31,6 proc.“, – „Balsas.lt“ sakė LDB Darbo išteklių skyriaus vedėja Daiva Liugienė.
LDB duomenys rodo, kad pastaruoju metu dauguma paklausiausių profesijų atstovų galėtų palyginti nesunkiai susirasti darbą.
Paklausiausi specialistai su aukštuoju išsilavinimu (2011 m. rugsėjo 1 d. LDB duomenys)
Profesija | Registruota bedarbių | Laisvos darbo vietos |
Pardavimo vadybininkai | 2823 | 2581 |
Administratoriai | 3816 | 1164 |
Verslo paslaugų vadybininkai | 3316 | 964 |
Pardavimo agentai | 543 | 788 |
Buhalteriai | 1484 | 753 |
Paklausiausi specialistai su profesine kvalifikacija (2011 m. rugsėjo 1 d. LDB duomenys)
Profesija | Registruota bedarbių | Laisvos darbo vietos |
Parduotuvių pardavėjai | 10861 | 7328 |
Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai | 3657 | 5026 |
Dažytojai ir giminiškų profesijų darbininkai | 4776 | 3507 |
Virėjai | 3228 | 2681 |
Lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai | 4843 | 2405 |
Gerokai sunkiau būtų susirasti darbą norintiems įsidarbinti pardavėjais parduotuvėse, lengvųjų automobilių vairuotojais, dailidėmis ir staliais, vaikų priežiūros, socialiniais darbuotojais, vertėjais, ekonomistais, teisininkais, bendrojo ugdymo mokytojais, krovininių platformų ir krautuvų operatoriais, elektrikais, dailininkais – dekoratoriais, administratoriais. Sunkiai darbą randa žemos kvalifikacijos ir neturintys profesijos bedarbiai.
„Tie bedarbiai, kurie naudojosi ir darbo biržos paslaugomis, ir patys ieškojo darbo, įsidarbino greičiausiai“, – tvirtina D. Liugienė. – Per 2011 m. sausio-liepos mėnesius įdarbinta 137,3 tūkst. žmonių. Dar per 3 tūkst. asmenų Lietuvoje ir užsienyje per pirmąjį šių metų pusmetį įdarbino privatūs paslaugų teikėjai“.
Bedarbių gretas kol kas mažina tik emigracija
Situaciją Lietuvos darbo rinkoje personalo atrankos kompanijos „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė vertina santūriai – anot jos, tikro pagerėjimo dar nėra.
„Apie krizės pabaigą dar anksti kalbėti. Tai rodo nepaliaujama emigracija. Bedarbių skaičius mažėja tik jos sąskaita. Darbdaviai taip pat laikosi „stabilumo strategijos“ ir bando išlaikyti įmonės finansinį stabilumą taupydami – neretai būtent personalo sąskaita. Pavienės žinios apie darbdavių ketinimus kelti atlyginimus dažniausiai ir lieka tik gerais ketinimais“, – tvirtina R. Karavaitienė.
Jos teigimu, įmonėms trūksta pardavimo vadybininkų, informacinių technologijų specialistų, eksporto, gamybos specialistų. Ženkliai išaugo ir prekybos srities darbo pasiūlymų skaičius.
10 populiariausių specialybių tarp ieškančiųjų darbo ir 10 populiariausių pareigų, kuriose pageidaujama dirbti (CV-Online duomenų bazė)
10 populiariausių specialybių | Ieško (vnt.) | 10 populiariausių pareigų | Ieško (vnt.) | ||
Verslo valdymas | 8693 | administratorė (-ius) | 16617 | ||
Administravimas | 6837 | klientų aptarnavimo atstovas | 9676 | ||
Buhalterinė apskaita ir ūkinės veiklos analizė | 6084 | pardavėjas-konsultantas | 8339 | ||
Ekonomikos mokslas | 5903 | sekretorius | 6050 | ||
Vadyba ir rinkodara | 5529 | vadovo asistentas | 5981 | ||
Teisė ir valdymas | 4906 | buhalteris/apskaitininkas | 5854 | ||
Statybos inžinerija | 3928 | asistentas (paslaugos) | 5727 | ||
Informatika | 3776 | asistentas (verslas) | 5577 | ||
Mechanikos inžinerija | 3094 | skyriaus vadovas | 5257 | ||
Tarptautinio verslo vadyba | 2650 | duomenų administratorius | 5221 |
R. Karavaitienė pastebi ir tai, kad Lietuvoje klostosi paradoksali situacija: nors šalyje daug bedarbių, jie neskuba pasinaudoti darbo pasiūlymais.
„Darbo pasiūlymų skaičius, 2011 m. palyginti su 2010 m. išaugo, tačiau kandidatuojančių skaičius nepadidėjo. Įmonės sulaukia nedaug CV, o iš gautų CV sunku rasti tinkamų kandidatų“, – aiškina personalo atrankos kompanijos atstovė.
Anot R. Karavaitienės, darbdaviai nusivilia dėl kelių priežasčių. Menko susidomėjimo sulaukia tie darbo skelbimai, kuriuose vyrauja ilgi reikalavimų būsimam darbuotojui sąrašai, tačiau neakcentuojama, ką siūlo įmonė. Kita vertus, darbdaviai dažniausiai tikisi sulaukti kone šimtu procentų reikalavimus atitinkančių kandidatų CV, bet taip beveik nebūna.
„Tokie kandidatai „nesimėto“. Juos galima nebent persivilioti iš konkurentų. Geri specialistai šiuo metu turi darbą ir nėra linkę jo keisti. O patirties ir atitinkamos kvalifikacijos neturintys žmonės darbo rinkoje neturi paklausos“, – vardija priežastis, dėl kurių darbdaviams nesiseka susirasti tinkamų darbuotojų R. Karavaitienė.
Jos teigimu, neretai darbo skelbimas nesudomina vien dėl to, kad jame nenurodytas atlyginimas. Tai, kaip ir paslėptas įmonės pavadinimas, dažnai suveikia lyg STOP ženklas, kad kažkas čia ne taip: arba siūloma alga bus labai menka, arba įmonė turi kokių nors problemų, yra nepatraukli (gal turi finansinių problemų, gal joje darbuotojų kaita itin didelė, o gal vadovas despotas – red. past.).
„Ieškantį darbo nuo siūlomos darbo vietos gali skirti šimtai kilometrų. Deja, Lietuvos gyventojams nėra paprasta pasinaudoti tokiais pasiūlymais. Tai lemia viešasis transportas ir aukštos kuro kainos bei aukštos nuomojamo būsto kainos didmiesčiuose, kur yra pagrindinė darbo vietų pasiūla“, – kitas priežastis vardija Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis.
Anot jo, žmonėms neretai pritrūksta ir motyvacijos, ypač tada, kai ne iš karto pavyksta susirasti norimą ir tinkamą darbą.
„Tyrimai rodo, jog dažnai 45 metų ir vyresni bedarbiai nuvertina savo galimybes darbo rinkoje ir su pretenzijomis žiūri į darbo biržą, laukdami, kol juos įdarbins. Tačiau rinkos ekonomikoje valstybė per atitinkamas institucijas (darbo birža, privačios įdarbinimo agentūros) sudaro sąlygas greičiau surasti laisvą darbo vietą, bet palieka žmogui atsakomybę už jo padėtį darbo rinkoje. Deja, daug žmonių mūsų šalyje nėra pasirengę ją prisiimti“, – sako B. Gruževskis.