„Balsas.lt savaitėje“ – išskirtinės XX amžiaus kriminalinio pasaulio garsenybės Kolumbijos narkotikų karaliaus Pablo Escobaro istorija.
Kolumbija ir kokainas – neišskiriamas junginys. „Ne kiekvienas kolumbietis – narkotikų prekeivis, tačiau kiekvienas narkotikų prekeivis yra kolumbietis“, − įspėjama visuose pasienio postuose.
Nesugaunamu ir netgi nemirtingu šioje šalyje vadintas P. Escobaras buvo neeilinė asmenybė. Jis maudėsi pasakiškoje prabangoje, o jo turtas buvo vertinamas 10–12 milijardų JAV dolerių. 1991 metais įtakingas amerikiečių žurnalas „Forbes“ jį paminėjo turtingiausių pasaulio žmonių sąraše.
Premija už nužudymą
1991-ųjų viduryje pasaulio žiniasklaida, kalbėdama apie Kolumbijos narkotikų kartelius, minėjo tik Medeljino susivienijimą ir P. Escobarą. Apie jį parašyta knygų, spausdinta krūva publikacijų laikraščiuose. Politikai, kalbėdami apie prekybą kvaišalais, P. Escobarą ir Medeljino susivienijimą dažnai minėjo kaip prekybos kokainu sinonimą.
Dešimtajame dešimtmetyje kelios mažesnės organizacijos susivienijo ir sukūrė galingą susivienijimą. Medeljinas, miestas Anduose, yra šiaurės vakaruose nuo sostinės Bogotos. Jame gyvena maždaug 2 milijonai gyventojų
P. Escobaras buvo vienas galingiausių narkotikų verslo vadeivų šio miesto istorijoje.
Automobilių sprogimai ir kasdienės žmogžudystės užtemdė tautinius šio miesto bruožus. Medeljine buvo taip pavojinga, kad JAV Vyriausybė savo piliečiams šį miestą buvo paskelbusi „off limits“ (už ribų – liet.). Policijos atstovai pasakoja: „Čia kiekvienas sikaris (narkotikų prekeiviui tarnaujantis žudikas) gauna 4000 JAV dolerių už nužudytą policininką.“
Vadintas naujuoju Robinu Hudu
44 metus audringai pragyvenęs P. Escobaras užaugo skurde ir tapo vienu turtingiausių žmonių Kolumbijoje. Nusikalstamą veiklą jis pradėjo dar paauglystėje – iš vietos kapinių vogdavo paminklinius akmenis ir juos parduodavo.
Plačioji visuomenė apie kriminalinio pasaulio legenda virtusį kolumbietį sužinojo 1971 metais, kai jis pagrobė ir nužudė žinomą verslininką Diego Echavarią, pravarde Daktaras.
Pablo sukūrė pirmą istorijoje narkotikų imperiją, kontroliuojančią visas tinklo grandis − nuo privačių fabrikėlių, kalnuose perdirbančių kokamedžių derlių, iki transporto, pristatančio kvaišalus į Majamį, Niujorką ar Los Andželą. Privačiuose lėktuvuose netgi būdavo išlaužiamos sėdynės ir visa erdvė užkraunama maišais miltelių.
1976 metais P. Escobaras buvo sulaikytas dėl bandymo išgabenti iš Kolumbijos 39 kilogramus kokaino. Tačiau po kelerių metų jį suėmęs policininkas ir teisėjas, pasirašęs suėmimo orderį, buvo nužudyti.
Per dvidešimt metų, kai Medeljino karteliui vadovavo P. Escobaras, ši organizacija virto galinga imperija, kontroliuojančia net 80 proc. pasaulio kokaino rinkos. Legendiniam gangsteriui paklusę narkotikų prekybos vadeivos virto magnatais, žarstančiais milijardus.
Buvo metas, kai kolumbiečiai Pablo vadino Robinu Hudu, kuris lėktuvais į šalį atgabeno liūtų, tigrų, dramblių, žirafų, kengūrų ir įkūrė geriausią zoologijos sodą Lotynų Amerikoje.
Pablo tampa kongresmenu
Narkotikų verslo magnatai troško ne tik pinigų, bet ir valdžios. 1982 metais P. Escobaras išrinktas į Kolumbijos Kongresą, nors pats tuo metu slapstėsi. Dar prieš rinkimus Pablo dažnai matydavo Medeljino šiaurėje vargšų kvartaluose. Čia jį vadino don Pablo. Tai gyvai šnekantis, kresnas vyras, mūvintis paprastas kelnes ir vilkintis polo marškinėliais. Jo akys žvelgia žemyn, o ranką puošia auksinis, deimantais puoštas „Rolex“ laikrodis. Skurdžių kvartalo vaikams jis įrengė apšviestų futbolo aikščių ir riedučių aikštelių.
Apie tai, kas dėdavosi jo užmiesčio rezidencijoje, sklido legendos. „Hazienda Los Napoles“ Pablo kainavo 63 mln. JAV dolerių, tačiau tai buvo tik pradžia. Jis dar įsirengė asmeninį oro uostą, sraigtasparnių aikštę, nutiesė privačių plentų tinklą.
Kokaino karaliaus rezidencijoje buvo šeši baseinai ir keli dirbtiniai ežerai, o prie įvažiavimo stovėjo kulkų suvarpytas sedanas, kuris, Pablo svečių teigimu, priklausė legendiniams amerikiečių plėšikams Bonnie ir Clydeʼui.
Perlenkta lazda
P. Escobaras žarstėsi pinigais. Per vieną radijo laidą jis paskelbė akciją „Medeljinas – be skurdžių kvartalų“. Pablo žadėjo šiauriau Medeljino, žemėje, kurią paveldėjo, pastatyti gyvenamąjį kvartalą vos galą su galu suduriantiems asmenims. Kvartalas turėjo vadintis Barrio Pablo Escobar.
Pablo netgi nusipirko laikraštį, kuris jį šlovino. Jis gavo diplomatinį pasą, pirko prabangias vilas Majamyje, puotavo Prancūzijoje, fotografavosi Baltųjų rūmų fone. Tačiau vyrukas persistengė, bent taip mano didžioji visuomenės dalis.
P. Escobaras norėjo būti gerbiamas politikas ir garsus banditas kaip Alas Capone, norėjo prekiauti kokainu ir priklausyti įtakingiausiųjų klubams. Tačiau JAV paskelbė karą Pablo imperijai.
1990-ųjų rudenį naujasis Kolumbijos vadovas Cesaris Gaviria pasiūlė narkotikų prekeiviams pasiduoti. JAV grasino atsiųsti karines pajėgas į šalies pakrantę. JAV valdžios manymu, kartelio bosai turėjo būti teisiami Amerikoje ir visam laikui pradingti tos šalies kalėjimuose.
Mirtinos kulkos ant stogo
Netrukus teisėsaugai pasidavė 9 narkotikų mafijos bosai. Žymiausi jų buvo P. Escobaras ir Juanas Davidas Ochoa.
P. Escobaro kalėjimas buvo Bogotos priemiestyje Envigade, Pablo gimtinėje. Tie, kurie matė šią vietą, vadino ją gražiausia Kolumbijos sodyba. Šio „kalėjimo“ niekas negalėjo aplankyti, nes jis buvo nuošalioje vietoje, tikra slaptavietė. Kai žurnalistai sužinojo, kaip įsitaisė garsusis kokaino prekiautojas, jie paskelbė, kad tai „žemės valda, kur net narkomanas išgytų, tai saugiausias pirmos klasės kalėjimas, kuriam pertvarkyti iš sanatorijos išleista 300 tūkst. dolerių“.
Pablo supirko aplinkines žemes, už hektarą mokėdamas po milijoną pesų, ir pareikalavo, kad jo būsimasis kalėjimas būtų įrengtas kaip prabangiausi Medeljino namai. Jis reikalavo, kad jo pinigai nebūtų konfiskuoti, o šeima galėtų lankyti 3−4 kartus per savaitę.
P. Escobaras šiame prabangiame kalėjime praleido 13 mėnesių. Jis visą laiką bijojo būti išduotas Amerikai. 1992 metų birželį papirko prižiūrėtojus ir pabėgo. Jo konkurentas iš Kalio kartelio, specialusis policijos padalinys, Kovos su narkotikais biuras ir CŽV ieškojo pabėgėlio visus metus, tačiau jam pavykdavo pasislėpti.
1993 metų gruodžio 2-ąją, kitą dieną po 44-ojo gimtadienio, Pablo paskambino giminaičiams norėdamas išklausyti jų sveikinimus. Skambutis buvo užfiksuotas. Beveik 500 policininkų nedelsdami apsupo Pablo buvimo vietą.
P. Escobaras ir du jo sėbrai bandė pabėgti stogais, bet snaiperio šūvis pataikė į kokaino mafijos bosą. Operacijoje dalyvavę kariai tada džiugiai šaukė: „Valio, mes laimėjome!” Ar jie tikrai nugalėjo?
Kai neliko P. Escobaro, atrodė, kad Medeljino susivienijimas subyrėjo. Tačiau narkotikų prekybos sandėriai tebevykdomi kaip anksčiau. Netgi geriau.
TIK FAKTAI
P. Escobaras turėjo 34 dvarus, 500 hektarų žemės, 40 brangių automobilių.
Už informaciją apie P. Escobaro slaptavietės vietą teisėsauga žadėjo 10 mln. JAV dolerių. Ši įspūdinga suma užregistruota Guinnesso rekordų knygoje.
Šiandien P. Escobaro kalėjimas suniokotas.
Nebeliko ir mėgstamiausios gangsterio vilos, mat šalyje sklandė legendos, kad šeimininkas mėgo slėpti pinigus ir brangenybes namo sienose, tad netrukus po barono mirties kolumbiečiai ėmė ardyti jo rezidenciją po plytą.
P. Escobaro žmona ir vaikai gyvena Argentinoje. Jo brolis guli kalėjimo ligoninėje, nes beveik apako, kai priešai į kamerą jam atsiuntė laišką, kuris sprogo rankose.
