Kiekvienas sekėjas komentavo vis kitokias šio iššūkio patirtis: „Aš tai padariau 3 kartus ir tada pamiršau, kaip reikia nuryti“, „Nuryjau seiles 4 kartus ir tada pamačiau Dievą“. Kai kurie teigė nuryję 20 kartų, tačiau suprantama, kad jiems padėjo vanduo.
„Man palengvėjo, – pridūrė kitas. – Kai labai jaudinuosi, bandau labai daug kartų nuryti seiles, nes manau, kad negaliu, tada tikrai negaliu ir panikuoju. O, dievulėliau, tai normalu.“
Gandai apie nurijimų limitą jau daugelį metų sklando internete (ir akis į akį, kai dar neturėjome interneto). Vieni teigia, kad galima nuryti 2–3 kartus iš eilės, kiti tvirtina, kad net 5. Kad ir koks bebūtų skaičius, pabandę suprasite, kad daug sunkiau nuryti be jokio maisto ar vandens, kuris slenka jūsų gerkle.
Pabandykite, mes palauksime.
Matote? Galbūt kai kurie iš jūsų sugebėjote tai padaryti ir daugiau kartų (kai kurie žmonės gali), tačiau po tam tikro skaičiaus, daugumai žmonių nuryti pasidaro sunku. Vienas iš pagrindinių to veiksnių yra mažėjantis seilių kiekis. Tiesiog nuryti seiles žymiai sunkiau nei maistą ar vandenį.
Įprasto rijimo metu gerklės raumenys susitraukia į bangavimą panašia seka, kad maistas judėtų stemple ir jį būtų galima suvirškinti.
Ši susitraukimų seka, vadinama peristaltika, padeda rečiau, kai žmogus ryja sausai (tik seiles). Be to, sausi nurijimai labai skiriasi nuo šlapių.
„Šlapias nurijimas yra susijęs su lėtesniu bangavimo greičiu, ilgesne susitraukimų trukme ir vėlesniu peristaltinės bangos atsiradimu tolimesniame stemplės gale, – šia tema rašoma žurnale „Journal of Applied Physiology“. – Mūsų tyrimų rezultatai rodo, kad nors vien rijimas žmogui sukelia peristaltiką, aferentinė informacija prisideda prie pirminės peristaltikos reguliavimo“.
Kai ryjate ir jums baigiasi seilės (kol dar nepasipildo), raumenims tampa sunkiau sukurti peristaltinę seką, todėl beveik neįmanoma (kai kuriems) atlikti rijimo.
Neišsigąskite, viskas sutvarkoma atsigėrus vandens.
