Visiškai futbolu nesidomintis žmogus bent kartą gyvenime turėjo girdėti Londono „Chelsea“ klubą.
Nekalbame apie rezultatus, pasiekimus, trofėjus ar skambias pavardes. Futbolo elite esantis „Chelsea“ yra tik ryškiausias pavyzdys, kaip žiūrovas nevalingai įpratinamas prie vieno to paties prekinio ženklo.
„Chelsea“ tarp elito neatsirado iš niekur, neatsirado jis ir iš idėjos. Futbolas reikalauja milžiniškų pinigų. Iš tiesų, kartais žiūrovais visai neįtardamas stebi aukščiausio lygio dvikovą, kurioje vienas prieš kitą varžosi visoje Europoje išsibarstę „pusbroliai ir pusseserės“.
Mes kalbame apie vieną tą patį rėmėją, kuris žingsnis po žingsnio tapo dominuojančia jėga futbole.
Gelsenkircheno „Schalke“, Belgrado „Crvena Zvezda“ ir Sankt-Peterburgo „Zenit“ – dar trys klubai iš skirtingų šalių, tačiau juos irgi jungia tas pats ženklas.
Tai Rusijos dujų gamybos milžinas „Gazprom“. Kaip šis rusų gigantas palaipsniui įsitaisė kiekvieno futbolo gerbėjo galvoje?
Visų pasaulio futbolo klubų marškinėlius žymi didelės reklamos – tai oro linijos, automobiliai, telefonai, lažybų bendrovės. Bet „Gazprom“ yra kitoks rėmėjas.
Bilietus skrydžiui, automobilį ir telefoną gali įsigyti kiekvienas žmogus – tai aktualu kiekvienam sirgaliui. Tačiau „Gazprom“ jums nesiūlo nieko. Tai Rusijos valdžios valdoma įmonė, gaminanti ir kitoms šalims parduodanti dujas.
„Gazprom“ išplitimas
Rusija turi daugiausiai natūralių dujų išteklių pasaulyje. Nieko naujo – dujas iš Rusijos perka ir Lietuva.
„Gazprom“ vadovauja Aleksėjus Milleris, artimas Vladimiro Putino sąjungininkas. Nuo 2005 metų 50,23 proc. įmonės priklauso Rusijos valdžiai, kas kartu reiškia, kad „Gazprom“ ėjimai pasaulyje nevyksta be V. Putino palaiminimo.
Bendrai ši įmonė, skaičiuojama, kasmet sudaro apie 40 proc. Rusijos biudžeto. Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Baltarusija, Čekija, Lenkija, Vengrija, Moldova – tik dalis šalių, kurios nuolat perka dujas iš Rusijos.
Dauguma šių šalių įsikūrusios Rytų Europoje – kaimynystėje su Rusija. Bet „Gazprom“ ties čia nesustojo.
Didžiausias lūžis įvyko 2005 metais, kai Rusija sugalvojo naują būdą parduoti dujas tiesiai į Vakarų Europą, pagrinde – Vokietiją.
Kilo nemažai skandalų, bet rusai iki 2011 metų per Baltijos jūrą nutiesė „Nord Stream“ dujotiekį tiesiai į Vokietiją. Dar iki dujotiekio atidarymo prasidėjo didieli „Gazprom“ darbai futbole.
2006 metais „Gazprom“ sukirto rankomis su skolose skęstančiu „Schalke“ klubu. Tuo metu „Schalke“ klubui desperatiškai reikėjo pinigų, todėl derybos ilgai netruko. Pasižiūrėkime į žemėlapį. „Schalke“ įsikūrusi Gelsenkirchene – mieste, kuris apsuptas didžiausių Vokietijos dujų gamyklų.
Dar šiek tiek atgal, 2005 metais, „Gazprom“ įsigijo ir „Zenit“ klubą iš Sankt-Peterburgo – visiškai priešingoje „Nord Stream“ pusėje. Jau po dviejų metų „Zenit“ tapo Rusijos čempionais ir dominuojančia futbolo jėga šalyje.
Įdomu tai, kad naujoji „Schalke“ apranga buvo pristatyta ne kur kitur, o būtent Sankt-Peterburge. Didelės šventės metu. Ir nors iš pradžių vokiečių spaudoje buvo rašoma apie „neaiškius rusų milijonus“, vos per keletą metų „Gazprom“ tapo ne tik komandos rėmėju, bet ir simboliu. Vokietijoje!
„Zenit“ futbolininkai, beje, dažnai matomi įspūdingose „Gazprom“ reklamose.
„Gazprom“ Serbijoje. Dar ryškiau.
Panaši situacija susiklostė Serbijos sostinėje Belgrade. Viena žymiausių futbolo komandų, „Crvena Zvezda“, skendėjo skolose, kurios siekė apie 25 mln. Eurų. Jiems žūtbūt reikėjo pinigų.
O pinigų turėjo „Gazprom“. Netrukus kompanija įsigijo futbolo klubą, nutiesė dar ir antrą „Nord Stream“ juostą per Baltijos jūrą – taip „Gazprom“ jau turėjo tris didelius futbolo klubus trijose skirtingose šalyse ir du dujotiekius tiesiai į Vokietiją.
Per dar kelis metus „Gazprom“ tapo tokia didele jėga pasaulyje, kad šį ženklą žiūrovas iki šių dienų mato praktiškai visur.
Po „Crvena Zvezda“ sekė anksčiau minėto „Chelsea“ klubo eilė. „Chelsea“ savininkas yra rusų oligarchas Romanas Abramovičius, tačiau čia didesnių sąsajų ieškoti nereikia. Faktas toks, kad „Gazprom“ jau turėjo keturis klubus keturiose šalyse.
Netrukus sekė ir dar didesni „Gazprom“ ėjimai futbole. Vienu metu šis rusų gigantas buvo pagrindinis UEFA Čempionų lygos rėmėjas. Pabandykite atspėti, kas buvo pagrindinis 2018 metais Rusijoje vykusio pasaulio futbolo čempionato rėmėjas. Taip, „Gazprom“.
„Mes uždegame futbolą. „Gazprom“. Oficialus rėmėjas“, – tuo metu skelbė reklamos.
Rusijos dujų gamybos gigantą dabar matome visur. Prieš rungtynių pradžią televizijos reklamoje, rungtynių metu ant marškinėlių, pertraukų metu per apžvalgas, rungtynių metu besikeičiančiose reklamose. „Schalke“ stadionas bendrai primena ne futbolo stadioną, o dar vieno dujotiekio projektą – ten mėlyni užrašai nepalieka vietos praktiškai jokiai kitai reklamai.
Ir nors ne kartą buvo pasirodžiusių protestų prieš tokias dideles rusų sumas Vokietijos ir kitų šalių futbole, didelės bėdos „Gazprom“ nemato – sutartys pratęstos iki 2022 metų.
Dabar Rusija kontroliuoja apie 39 proc. visos Europos dujų, keturis futbolo klubus ir aibę futbolo turnyrų. Jei nespėjote „Gazprom“ ženklo pastebėti savo televizoriaus ekrane, nėra ko nerimauti, jį tikrai anksčiau ar vėliau pamatysite.
