Daugeliui Vokietijos sąjungininkų kanclerio Olafo Scholzo atsisakymas aiškiai pasakyti tai, kas atrodo akivaizdu – kad Rusija netektų naujo dujotiekio į Vokietiją, jei įsiveržtų į Ukrainą – yra visiškai gluminantis, rašo politico.eu. Net kai kurie jo paties valdančiosios koalicijos nariai yra sutrikę.
„Nėra jokio pagrįsto paaiškinimo“, – sakė Reinhardas Bütikoferis, Europos Parlamento įstatymų leidėjas, buvęs Vokietijos žaliųjų, vienos iš trijų O. Scholzo vyriausybės partijų, pirmininkas.
Tačiau kiti teigia, kad priežastys slypi diplomatinėje taktikoje, šalies partinėje politikoje ir teisinėse subtilybėse. Visa tai ir dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją, pavadintas „Nord Stream 2“, Vokietijos kancleriui sukelia kitokią problemą nei bet kuriam kitam pasaulio lyderiui.
Diplomatiniame fronte Vokietijos vyriausybė teigia norinti, kad Rusija spėliotų apie galimas bausmes. O. Scholzo socialdemokratų partijoje (SPD) keli aukšto rango politikai taip pat yra atkaklūs dujotiekio šalininkai, o tai apsunkina situaciją. Tada yra teisinis komponentas – politinis kišimasis į teisinį sprendimą gali sukelti vyriausybei teismų iššūkių ir didelių išmokų.
Priežastys greičiausiai netenkins kritikų ir nepateiks išsamaus atsakymo. Tačiau jos padeda paaiškinti, kodėl O. Scholzas atkakliai laikosi savo linijos, nepaisant vis stiprėjančių perspėjimų iš viso pasaulio. Jis net nepatogiai to laikėsi pirmadienį, atskleisdamas atotrūkį tarp savęs ir JAV prezidento Joe Bideno per pasirodymą Baltuosiuose rūmuose, skirtame vienybei pademonstruoti.
„Mes padarysime tam galą“, – sakė J. Bidenas, nedviprasmiškai pareiškęs JAV poziciją dėl „Nord Stream 2“ likimo, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą.
Atrodė, kad O. Scholzas parodė, jog Berlynas yra toje pačioje pusėje, bet negalėjo prisiversti iš tikrųjų to pasakyti. „Galite būti tikri, kad nebus jokių priemonių, kurių atžvilgiu elgsimės skirtingai“ – sakė jis.
Didėjantis spaudimas
Daugelį metų Berlynas siekė sumenkinti „Nord Stream 2“ politinį aspektą. Tačiau tokio požiūrio laikytis tapo vis sunkiau. Rusija pradėjo telkti kariuomenę prie Ukrainos sienos ir atsisakė trauktis, nebent NATO sumažins savo buvimą Rytų Europoje ir neišplės karinio aljanso.
Toks Maskvos elgesys paskatino Vakarų lyderius suvienyti jėgas ir prabilti apie didžiules sankcijas, kurios būtų taikomos Rusijai agresijos atveju. Daugelio šalių sąrašuose: „Nord Stream 2“ sustabdymas.
Daugybė Vakarų šalių, įskaitant JAV ir Ukrainą, jau seniai nepritaria projektui, nes baiminasi, kad Europa taps per daug priklausoma nuo rusiškų dujų. Ir Rusijos veiksmai sukūrė dar vieną priežastį neleisti projektui įvykti. Tačiau susidarius sutarimui dėl „Nord Stream 2“ įtraukimo į bet kokį sankcijų paketą, Vokietijos lyderiai vangiai kalba šiuo klausimu.
O. Scholzas galiausiai pripažino, kad „Nord Stream 2“ klausimas būtų „dedamas ant stalo“. Bet konkrečiai įsipareigojęs sustabdyti projektą rusų atakos atveju jis nėra. Ši problema sulaukė pasaulinio dėmesio per O. Scholzo ir J. Bideno susitikimą Vašingtone. O. Scholzo atsisakymas atitikti J. Bideno poziciją nuaidėjo ir už Atlanto.
Kai O. Scholzas Vašingtone iš esmės pasirinko neatsakyti į klausimą dėl dujotiekio, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atšaukė suplanuotą susitikimą su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock.
R. Bütikoferis irgi negailėjo kritikos O. Scholzo pasirodymui JAV: „Per šią spaudos konferenciją Scholzas praleido progą aiškiai pasakyti, kad Vokietija gali nubrėžti tinkamas pasekmes.“
Netylėjo ir Vokietijos opozicija. Įtakingas krikščionis demokratas Norbertas Röttgenas pabrėžė: „Nepasisakydamas apie „Nord Stream 2“ pasekmes kancleris kuria neigiamą efektą: atsiranda daugiau erdvės spekuliacijoms apie Vokietijos poziciją.“
O. Scholzas turėjo galimybę privačiai paaiškinti savo poziciją JAV senatoriams vakarienės metu. Amerikos politikai po jos esą įsitikino, kad Berlyno ir Vašingtono nuomonės iš tikrųjų sutampa, bet vokiečius varžo vidaus politikos keistenybės.
„Vokietijos politika juokinga, – teigė demokratas senatorius Chrisas Murphy. – Vokiečiai negali garsiai čia ir dabar sakyti dalykų. Jie suformuoja koaliciją ir laikosi susitarimų, o tai reiškia, kad erdvės jie turi mažiau.“
Tai tikrai ne paskutinis kartas, kai O. Scholzas bus spaudžiamas aptarti šį klausimą su užsienio politikais. Kitą savaitę jis ketina vykti į Maskvą ir Kijevą, kur bandys sumažinti karinę įtampą.
Partinė politika, teisinės subtilybės
Visgi vienas aukšto rango Vokietijos pareigūnas gynė O.Scholzą ir esą ilgametę Vokietijos tradiciją neatskleisti potencialių sankcijų Maskvai. Todėl esą ir renkamasi tiesiog sakyti, kad invazijos į Ukrainą kaina Rusijai bus didžiulė.
„Kancleris ne kartą sakė, kad įmanomos visos priemonės. Jis kalbėjo apie didelę kainą Rusijai“, – pridūrė diplomatas.
Bet yra ženklų, kad svarbios ir kitos priežastys – partinė politika ir teisinės subtilybės. Nemažai socialdemokratų, pavyzdžiui, gynybos ministrė Christine Lambrecht, remia dujotiekio projektą. Partijos generalinis sekretorius Kevinas Kühnertas taip pat yra didelis dujotiekio rėmėjas, kaip ir Manuela Schwesig, šiaurinės Meklenburgo-Pomeranijos valstijos premjerė.
Ir turime didžiausią „čempioną“ – buvusį kancleris Gerhardą Schröderį, turintį glaudžius ryšius su Rusija. Praėjusį penktadienį pasauliui buvo priminta apie šiuos ryšius, kai jis buvo nominuotas į Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ direktorių tarybą.
Svarbūs ir ekonominiai faktoriai. Gaudamos rusiškas dujas tiesiogiai, Vokietija ir kitos Vakarų Europos šalys išloštų, nes joms nereikėtų mokėti už tranzitą per tokias valstybes kaip Ukraina. Berlynas tikina norintis ir toliau gauti dalį dujų per Ukrainą, nes siekia remti šią šalį. Tačiau kritikai abejoja, kiek ilgai tai tęstųsi.
Šiaip ar taip, ir O. Scholzas, ir A. Baerbock teigia, kad Vokietijai tiesiog reikia rusiškų dujų pereinant nuo anglies ir atominės energetikos prie atsinaujinančių energijos išteklių.
Galiausiai yra ir teisinis aspektas. „Nord Stream 2“ jau baigtas, bet jo dar nepatvirtino Vokietijos tarnybos – dėl techninių priežasčių. Jei šiuo laikotarpiu Vokietija įsikištų į procesus politine prasme ir sustabdytų projektą, rizika būtų didelė. Jei teismas nutartų, kad dujotiekis stabdomas nepagrįstai, vyriausybei grėstų didelės baudos.
„Federalinė vyriausybė visada svarstė – ir, mano nuomone, visiškai teisingai –, kad jie nenori būti atsakingi už žalą“, – sakė R. Bütikoferis, teigdamas, kad tai gali būti atsargaus O. Scholzo elgesio priežastis.
Bet europarlamentaras taip pat atkreipė dėmesį į Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen žodžius, kad Rusija naudoja dujų tiekimą kaip „įrankį“ – tai esą leidžia manyti, kad „Nord Stream 2“ nebėra suderinamas su ES energetikos teise.
„Jei dujotiekis neatitinka Europos energetikos taisyklių, mes neatsakome už žalą, jei jis nebus prijungtas prie tinklo“, – sakė jis.
Krikdemas N. Röttgenas savo ruožtu mano, kad O. Scholzas sulauks dar daugiau spaudimo, kai ketvirtadienį priims trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Estijos ir Latvijos – prezidentus: „Baltijos šalys visada priešinosi šiam projektui ir jaučia grėsmę kaip mažos šalys ir buvusios sovietinės respublikos. Šios valstybės akivaizdžiai tikisi, kad Berlynas užims aiškesnę poziciją Rusijos grėsmės akivaizdoje.“
