Neseniai nuskambėjęs respublikonų partijos nominacijos JAV prezidento rinkimuose favorito Mitto Romney pareiškimas apie tai, kad Rusijai Jungtinėms Valstijoms yra „geopolitinis priešas numeris vienas“, yra pakankamai pagrįstas. Bent jau tokią nuomonę išsakė „The Chicago Tribune“, pažymėdamas, kad Rusija iš tiesų, pasitaikius bet kuriai progai, kiša pagalius į JAV užsienio politikos ratus, praneša Newsru.com.
„Rusija, buvęs priešas, vėl tampa viena iš pagrindinių kliūčių JAV interesams užsienyje ir liks tokia tol, kol naftos kainos išliks aukštos“, – rašoma „The Chicago Tribune“. Būtent dėl geografinės padėties, leidusios Rusijai turėti daugybės išteklių atsargas, Rusija gali būti šia kliūtimi. „Vladimiras Putinas vis dar siekia, kad Rusijai tapta supergalia. Šį tikslą Rusiją gali pasiekti tik 2 priemonėmis – branduoliniais ginklais ir prekyba nafta ir dujomis“, – teigia buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Stevenas Phiferis. Jis pažymi, kad jeigu naftos kainos sumažės, V. Putinai teks imtis labai sudėtingų sprendimų.
Kita vertus, net jeigu naftos ir dujų kainos smuks, o galimybių didinti karinę galią nebus, Maskva vis tiek ras būdą kenkti Vašingtonui, įsitikinęs leidinys. Maskva tai dar ir dabar: trukdo JAV pastangoms priversti Iraną atsisakyti branduolinės programos, kartu su Kinija trukdo rezoliucijai prieš Siriją. Kažko panašaus vertėtų tikėtis ir Šiaurės Korėjos klausimu.
Rusija bet kuriuo atveju laikysis tos pačios strategijos JAV atžvilgiu, ir ne tik dėl to, kad išvardytose šalyse Rusija turi strateginių interesų. Tiesiog tokia yra Rusijos psichologija, rašoma leidinyje. Jis charakterizuojama kraštutiniu suvereniteto suvokimu. Todėl Rusija iš principo priešinasi Vakarų politikai autoritarinių lyderių atžvilgiu – Rusijos valdžia jaučia, kad su jais turi daug bendrumo.
„The International Herald Tribune“ yra įsitikinę, kad šis modelis dominuos dvišaliuose Rusijos ir JAV santykiuose. Teigiama, kad V. Putino įtarumas ir nepasitikėjimas JAV yra nuoširdus jausmas, o ne tiesiog priešrinkiminė kampanija: „Jis leido, kad „perkrovimas“ įvyktų, nors pats niekada nenaudojo šio žodžio. Jis ne toks diplomatas kaip Dmitrijus Medvedevas, ir Jungtines Valstijas vertina nedraugiškai.“ Tiesa, pažymima, kad „perkrovimas“ atnešė praktinę naudą abiems pusėms. Tiek V. Putinas, tiek būsimasis JAV prezidentas supras, kad santykių paaštrėjimas nėra naudingas, tačiau naujo „perkrovimo“ nebus.
