Jau netrukus Seimas turėtų svarstyti pasiūlymą dėl naujų savivaldybių steigimo ir esamų teritorijų ribų keitimo be kitų kriterijų tikslinimo. Siūlomos pataisos esmė – naujai steigiamų savivaldybių ir tų, kurių teritorijų ribos keičiamos, gyventojų skaičius būtų ne mažiausiai 10 tūkst., kaip numatyta šiuo metu galiojančiame „Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme“, o tik ne mažiau negu 7 tūkst.
Jeigu pataisoms pritars Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, jos keliaus į plenarinių posėdžių salę. Ir jeigu Seimo nariai nuspręs šioms įstatymo pataisoms pritarti, bus žengtas pirmas žingsnis, leisiantis įsteigti Lietuvoje naują, 61-ąją savivaldybę.
Tai, kad ja tapti pretenduoja Pabradė, ketinanti atsiskirti nuo Švenčionių savivaldybės – niekam ne paslaptis. Bet ar Lietuvoje reikia daugiau savivaldybių ir kiek tai kainuotų? Kokios naudos atsiskyrimas atneštų savivaldos naujokams ir ką tai reikštų „pamestiesiems“?
Pirmąją straipsnio dalį galite skaityti čia.
Įstatymo pataisos durų naujai savivaldybei dar neatvers
Anot Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko Vytauto Kurpuveso „galima suprasti vienos bendruomenės norą atsiskirti, ir kitos bendruomenės nenorą“. Bet jo teigimu, net jeigu Seimas pritartų įstatymo pataisai, kad steigti atskirą savivaldybę pakanka 7 tūkst. gyventojų (pabradiškiai skaičiuoja, kad nubrėžus jų įsivaizduojamą ribą, naujojoje savivaldybėje šiuo metu būtų daugiau negu 8 700 gyventojų), visai nereiškia, jog jau kitą dieną galės atsirasti 61-oji savivaldybė.
„Įstatymo pakeitimas dar nereiškia, kad steigiama savivaldybė. Jeigu įstatymas būtų pakeistas, jiems atsirastų pagrindas to siekti – jie turėtų galimybę teikti dokumentus vyriausybei, o ji turėtų viską visapusiškai įvertinti. Bet iki šiol vyriausybė ir buvę vidaus reikalų ministrai apeliuodavo ne tik į formalų gyventojų skaičiaus kriterijų, bet sakydavo, kad krizės metu ne laikas tai daryti“, – sakė jis.
Anot V. Kurpuveso, jeigu vyriausybė ir teiktų Seimui siūlymą steigti naują savivaldybę, dar reiktų ir parlamento pritarimo. Ir tik po to būtų rengiamas dar vienas dokumentas.
„Jame mes į įstatymą įrašytume savivaldybę, jos pavadinimą. O pastaroji pataisa, jeigu jai būtų pritarta, reikštų tik tiek, kad Pabradė atitiktų įstatyme numatytus kriterijus ir jai galėtų būti leista tapti savivaldybe“, – aiškino Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas.
Naujos savivaldybės steigimas – pigus?
Pabrėžęs, kad kol kas komitetas V. Stundžio siūlomos įstatymo pataisos nesvarstė, V. Kurpuvesas sakė, kad steigiant naują savivaldybę papildomos išlaidos neišvengiamos. Bet pasakyti, kiek tiksliai tai kainuotų ir kaip tokia reorganizacija paveiktų sumažėjusią „motininę“ savivaldybę – Švenčionių atveju galinčią netekti įplaukų iš vienos pagrindinių „donorių“ įmonės „Intersurgical“– nėra paprasta.
„Išlaidų būtų. Reikia skaičiuoti, kiek kainuotų naujos savivaldybės steigimas ir išlaikymas ir kiek netektų ta, nuo kurios atsiskiriama. Galima sakyti, kad panašia suma sumažės likusios dalies išlaidos, nes Švenčionių savivaldybė administruotų mažesnį žmonių skaičių, bet paprastai pas mus taip nebūna, kad kažkas sumažėtų. Valdymo išlaidos sunkiai mažėja“, – sakė parlamentaras.
Tuo metu įstatymo pataisą teikiantis jo kolega V.Stundys akcentuoja, kad Pabradė ekonomiškai esanti palyginti stipri, kad atitiktų „teritorijos ekonominio pajėgumo kriterijų“.
„Berods ne mažiau kaip 20 proc. mokesčių turi būti surenkama iš tos teritorijos objektų. Pabradė šiuo požiūriu ekonomiškai yra labai pajėgi: tas procentas yra kur kas didesnis, nes yra pakankamai išplėtotas verslas, strategiškai patogi vieta, yra modernių įmonių“, – sakė jis ir pridūrė, kad pabradiškių iniciatyvinė grupė, vadovaujama K. Marcinkevičiaus, jau yra viską suskaičiavusi.
„Kuomet buvo klausiama valstybės institucijų, kurių padaliniai veikia Švenčionių rajone, beveik visos institucijos, išskyrus Mokesčių inspekciją (VMI) atsakė, kad papildomų išlaidų steigiant savivaldybę jiems nereikėtų, o VMI nurodė, kad jiems reikėtų apie 100 tūkst. Lt“, – aiškina V. Stundys.
Paklaustas, kaip gali nereikėti daugiau pinigų, jeigu net vietoje vieno mero ir administracijos direktoriaus jau bus du, jis aiškino, kad mažėjančioje savivaldybėje mažėtų dirbančių žmonių.
„Turės mažėti administracija Švenčionyse. Taip buvo ir kiek anksčiau steigiant Rietavo, Pagėgių savivaldybes. Kito kelio nėra, vyksta tam tikras persiskirstymas“, – sakė V. Stundys.
Ir jis, ir pabradiškių atstovas K. Marcinkevičius pripažįsta, kad problemų kiltų kitai pusei – Švenčionims.
„Bet ne pinigais viskas matuojama, o tuo, kaip patogiau žmonėms“, – savo pozicijas gina K. Marcinkevičius, aiškindamas, kad dviem savivaldybėms iš esmės užtektų etatų, dabar esančių vienoje.
„Jeigu vyktų reforma, Švenčionių savivaldybėje sumažėjus gyventojų, sumažėtų ir darbų apimtys. Ir tie etatai atsirastų Pabradės savivaldybėje. Vadinamųjų „klerkų“ nepadaugėtų. Dabar Švenčionyse yra du vicemerai, administracijos direktorius ir direktoriaus pavaduotojas, tai liktų tik vienas vicemeras, administracijos direktoriaus pavaduotojo nereikėtų. Ir visokių ten skyrių yra prikurta – funkcijas galima subendrinti ir išspręsti tuos klausimus“, – planuoja jis.
K. Marcinkevičiaus teigimu, dalis darbuotojų į naująją savivaldybę pereitų ir iš dabartinių Pabradės miesto ir kaimiškosios seniūnijų, todėl prieš kelerius metus viešai skelbti skaičiai, kad savivaldybei įsteigti reikia apie 11 mln. Lt esą neatitinka tikrovės.
„Visi žiūri taip: „čia plyno lauko išlaidos, nuo nulio“. Niekas neskaičiavo, kas yra, ką galima panaudoti. Aš prieš pusantrų metų surinkau duomenis. Darbo biržai nereikia, policijai nereikia. Tik mokesčių inspekcija parašė, kad jiems reikia 90 tūkst. Lt, kad įkurtų 3 darbo vietas. Tai aš jiems sakau: Švenčionyse jūs sumažinsite atitinkamą skaičių etatų, ir tie etatai su įranga, su baldais bus perkelti į Pabradę. Pasirodo, vietoj 11 mln. reikia tik 90 tūkst.,“ – aiškina Pabradėje gyvenantis ekonomistas.
Ko nesuskaičiavo pabradiškiai?
Pripažinkime, Švenčionių rajonas ypatingas. Nuo vieno jo pakraščio iki kito – beveik 80 km, nuo atokiausio pietinio rajono taško, kuris patektų į Pabradės savivaldybę, iki rajono centro per 40 km. Savivaldybėje trys maždaug vienodo dydžio miestai, tad Pabradėje, kaip ir kituose dviejuose, yra ir gimnazija, ir meno mokykla, kultūros centras, bibliotekos filialas, pašto skyrius, autobusų ir traukinių stotis, kitos kasdieniam patogiam gyvenimui reikalingos įstaigos. Jų steigti nereikėtų, tad ir papildomų išlaidų nebūtų.
Kita vertus, 60 savivaldybių Lietuvoje egzistuoja ne taip seniai, maždaug nuo 1999–2000 metų.
Lietuvos administracinis suskirstymas (Wikimedia Commons nuotr. )
Kažkada, sovietmečiu, yra buvę ir 44, ir net 88 rajonai. Egzistavo ir Pabradės rajonas. Kaip ir Nemenčinės, Jiezno, Daugų, Vievio rajonai.
Taigi, pabradiškių idėja ne nauja. Negalima nesutikti ir jų noru, kad savivaldai būdingos paslaugos ateitų arčiau žmogaus.
Bet suskaičiuoti, kiek kainuotų naujos savivaldybės steigimas kažkam teks iš naujo. Ir tai tikrai daugiau, negu tie 90-100 tūkst., kuriuos suskaičiavo V. Stundys ir K. Marcinkevičius.
Kokio dydžio spraga atsivertų ir taip skylėtame Švenčionių savivaldybės biudžete, pastarasis pripažino nė neskaičiavęs. Bet ir atsiskyrusi Pabradė, be mero V. Vigelio jau minėtų galimai išaugsiančių šilumos kainų bei atitinkamai kompensacijų gyventojams už šilumą, patirtų ir kitų išlaidų.
Nesigilindami į konkrečius skaičius, paprasčiausiai priminsime, kad vicemero ir mero, administracijos direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo, bet kokio skyriaus vedėjo ir skyriuje dirbančio specialisto atlyginimai skiriasi. Sunkiai tikėtina, kad naujosios savivaldybės vadovai ir administracijos darbuotojai už aukštesnes pareigas sutiktų gauti tokį patį atlyginimą, kokį gauna galimai perkeltinuose etatuose dirbantys žemesnes pareigas užimantys „klerkai“.
Seniūnijose, kurių darbuotojus pagal K. Marcinkevičiaus „planą“ galima būtų perkelti į naująją savivaldybę, atlyginimai irgi žemesni, negu savivaldybėje. Paklaustas, kaip spręstų šias problemas, iniciatyvinės grupė koordinatorius atsakė: „Nežinau, reikia žiūrėti, kokios kategorijos“.
Kažin ar pavyktų ir „subendrinti funkcijas“, kaip planuoja K. Marcinkevičius. Ne todėl, kad, kaip teigė Švenčionių meras, rajonuose trūksta kvalifikuotų specialistų, bet todėl, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą, tam tikras pareigas užimti gali žmogus, atitinkantis tam tikrus reikalavimus – turintis atitinkamą išsilavinimą, žinių ir patirties. Todėl sunku būtų įsivaizduoti, kad tas pats asmuo galėtų atitikti pareigybių, susijusių, tarkime, su žemės ūkio, švietimo ir socialinės rūpybos klausimais, reikalavimus. O juk maždaug trečdalį dabartinės savivaldybės gyventojų aprėpsianti savivaldybė turėtų išsiversti ir su trečdaliu tarnautojų?
Kita vertus, ne tiek daug pinigų ir etatų iš Švenčionių pavyktų „nukirpti“ – kaip rašoma balandžio 7 d. vietinio laikraščio „Švenčionių kraštas“ numeryje, sunkmetis juos gerokai prispaudė.
„Pagal ilgalaikes prognozes, šių metų rajono biudžetas turėjo būti 12 mln. litų didesnis (apie 70 mln. Lt), o šiandieną jis tėra tik per 58 mln. Lt. Pagrindinio rajono biudžeto įplaukų šaltinio GPM planas taip pat kasmet buvo mažinamas. 2008 m. GPM pajamų planas buvo 17 mln. Lt, šių metų – 11 mln. 664 tūkst. Lt. Iš jų savarankiškoms funkcijoms vykdyti – tik 27 mln. Lt. (...) Per ketverius metus daugėjo tik socialinių išmokų – nuo 100 tūkst. Lt per metus iki 800 tūkst. Lt su kompensacijomis už šildymą. (...) Savivaldybė susimažino 30 etatų, nepradės jokių naujų projektų“, - rašoma čia.
Tai gal ne be reikalo LSA direktoriaus pavaduotojas–patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas Balsas.lt sakė: „Patirtis rodo, kad naujų savivaldybių steigimas yra sunkus ir labai skausmingas. Ar bus jos pakankamai stiprios?“
O gal viskas daug paprasčiau? Gal kam nors – nebūtinai K. Marcinkevičiui ar kuriam nors kitam šiame straipsnyje kalbintam pašnekovui ir nebūtinai Pabradėje – rūpi pasiruošti sau darbo vietą? Kad ir nedidelėje savivaldybėje, kuriai atsirasti pamatus padėtų siūlomoji įstatymo pataisa – juk rinkimai į Seimą nenumaldomai artėja...
Taip pat skaitykite:
