Naujagimiui mamos pienas yra ir maistas, ir gėrimas, ir vaistas, ir desertas, ir užkandis. Kai vaikelis gimsta sveikas, mama pasirenka jį maitinti pagal naujagimio poreikį, kai vaikas miega, mama gali ilsėtis pati ar užsiimti kita veikla. Kai vaikelis gimsta vangesnis, mažesnis ar turi didesnį bilurubino kiekį, mama labiau dirba žindydama, gali tekti maitinti kas dvi valandas. Tačiau tai netrunka amžinai. Labai nedidelis procentas moterų negali žindyti. Žindymo sėkmė yra dažniausiai mamos rankose ir priklauso nuo jos nusiteikimo bei stropumo.
Vėliau mamos pienas - tai ne tik maistas. Vaikelis nori žįsti, kai jam reikia paguodos, kai skauda dygstantys dantys, kai buvo sunkesnė diena ar patyrė ilgą išsiskyrimą su mama. Nuo pat gimimo tarp vaiko ir mamos labiausiai žindymo metu formuojasi prieraišumas, būtinas, kad naujas žmogus išgyventų ir taptų sveika asmenybe.
Ir mamai labai svarbus yra žindymo procesas. Juk kai mamą žindo, išsiskiria hormonas, kuris mamą veikia raminančiai. O kiek dar nutinka kitų nuostabių patyrimų.
Retai kada mamos prisimena žindymą kaip kažkokį sunkų darbą. Dažniausiai mamos žindymą mini kaip stebuklą, suartinusį jas su vaikais.
Žindymo sunkumai
Kodėl žindyti nėra paprasta ar lengva? Todėl, kad mama tampa vaikui kurį laiką nepakeičiama. Yra vaikų, kurie atsisako mėgautis nutrauktu pieneliu. Yra vaikų, kurie nori dažnai žįsti, nori miegoti prie krūties. Ir tai yra normalu. Ir tai netrunka amžinai. Atsakingas vaikų auginimo procesas įpareigoja mamą laikytis tam tikros dienotvarkės, atsisakyti svaigalų, apriboja mamos laisvę daryti, ką nori ir kada nori. Nes vaikas yra labai priklausomas nuo mamos, Tačiau už tai mama dovanoja vaikui tai, kas jam yra gyvybiškai svarbu: fizinę, psichologinę sveikatą, saugumą ir tinkamiausią maistą.
Kodėl kai kurios mamos atsisako žindyti? Todėl, kad nesuvokia savo atsakomybės vaiko augime, neįsisąmonina savo paskirties, nenori turėti tokios bejėgės ir priklausomos būtybės 24 valandas per parą visus metus ar du ir nenori savęs riboti. Nešioti žindymui nepritaikytus rūbus, nespėti patenkinti visų savo poreikių, atsisakyti svaigalų, keisti gyvenimo būdą, tempą ir pan.
Atsisakymas žindyti niekaip nesusijęs su geresniais santykiais. Tiesiog žindančiai mamai verta ieškoti laiko savo poilsiui, pagalbos iš kitų žmonių, ypač auginant kelis mažus vaikus. Lengviausias kelias - nepavargti, todėl nežindyti. Vaikai yra verti geresnių sprendimų, su kuriais ir mes galime išsaugoti savo tapatybę ir laisvę gyventi laimingai.
Nors žindymas trunka vos kelis metus ar mažiau, jis yra gyvybiškai svarbus naujajai gyvybei.
