Rusija taip pat pasisakė prieš JT siūlymą griežtinti sankcijas Pchenjanui. Daugelis Vakarų analitikų pabandė kaip nors paaiškinti Rusijos elgesį, pažymėdami ekonominius ir geopolitinius Maskvos ir Pchenjano ryšius. Tačiau tai nėra viskas. Tai, kaip Maskva saugo Šiaurės Korėją, yra skirta tam, kad ir Rusijos visuomenė, ir tarptautinė bendruomenė priimtų Rusiją kaip didžiąją valstybę.
1. Rusija nori įrodyti, kad ji yra geresnis tarptautinis tarpininkas, negu JAV
„Nuo pat 2012-ųjų, kuomet prasidėjo trečiasis Vladimiro Putino prezidentavimo laikotarpis, tie, kurie atsako už politikos formavimą Kremliuje, dažnai kišosi į konfliktų reguliavimą, – teigiama straipsnyje. – Viso to tikslas – priminti pasauliui, kad Rusija – galios valstybė. Rusija dažnai primena pasauliui apie savo pagrindinį vaidmenį diplomatinio sureguliavimo procese, kaip tai buvo Sirijos cheminio ginklo sunaikinimo susitarimo metu 2013-aisiais.
Esmė tame, kad įrodytų tarptautinei bendruomenei, jog Rusija gali spręsti problemas, kurių nepajėgia JAV“.
„Po Šiaurės Korėjos balistinės raketos bandymų 2017-aisiais Rusija nuolat tvirtino, kad jos „draugiško bendradarbiavimo“ tiek su Šiaurės, tiek ir su Pietų Korėja, leis su didesne tikimybe taikiai išspręsti regiono krizę, negu agresyvūs Vašingtono veiksmai prieš Šiaurės Korėją“, – teigiama leidinyje.
Pietų Korėjos birželio 8-osios sprendimas sustabdyti amerikiečių gynybos sistemų THAAD (Terminal High Altitude Area Defense) dislokavimą rodo, kad kai kurie vadovaujantys Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino koalicijai kairieji sutinka su tokia Rusijos pozicija. „Tai stiprina V. Putino galimybės stiprinti savo žinią, kad Rusija yra sėkmingesnė sprendžiant konfliktus, negu JAV, ir leidžia jam įtikinėti kitas šalis, kad Rusija yra nepakeičiama sprendžiatn tarptautinius reikalus“, – aiškino Samuelis Ramani.
2. Rusija bando sustiprinti savo didžiosios galios šalies įvaizdį šalies viduje
Tai, anot autoriaus, galima įžvelgti pompastiškuose žiniasklaidos reportažuose, kiekvieną sykį, kuomet pasauliniai lyderiai ištaria nors ir menkiausią pagiriamąjį žodį Maskvai krizė Šiaurės Korėjoje klausimu. „Pavyzdžiui, – pažymėjo S. Ramani. – Rusijos žiniasklaida daugelį kartų paminėjo Kinijos Užsienio reikalų ministro Wang Yi ir jo kolegos iš Rusijos Sergejaus Lavrovo konsultacijas dėl krizės Šiaurės Korėjoje ir demonstravo viešus lyderių, pavyzdžiui Filipinų prezidento Rodrigo Dutertes, kuris pasveikino Rusijos iniciatyvą, pareiškimus.
3. Rusija nori tapti lydere šalių, kurios priešinasi tam, ką pačios įvardija kaip JAV diplomatinį ir karinį spaudimą
Rusija siekia, kad ją pripažintų kaip pasaulinę lyderę ne tik šalies viduje, tačiau ir tarptautinės bendruomenės terpėje. Todėl jos pozicija Šiaurės Korėjoje yra susijusi su siekiu užsitikrinti neoficialaus JAV nekentėjų būrelio lyderio statusą. Šitas lyderio vaidmuo sustiprins Rusijos pretenzijas į galios valstybės statusą ir sustiprins jų siekį tapti įsitikinimo, kad tik jie gali tapti „vienintele atsvara JAV viešpatavimui“, vėliavnešiais.
„Rusija siekia įgauti galios valstybės statusą, – rašoma leidinyje. – Ji siekia vadovauti toms šalis, kurios priešinasi Vakarų įtakai. Mesdamas iššūkį JT ir palaikydamas Šiaurės Korėją, V. Putinas stiprina savo statusą šalies viduje ir užsienyje. Tokiu būdu, Maskvos ir Šiaurės Korėjos sąjunga artimiausiu metu tik stiprės“.
