Skurdas – magnetas ginklams
Karas traukia pinigus, o pinigai traukia ginklus. Tačiau jų galima rasti toli gražu ne tik karo zonose ar turtingose šalyse. Pačiuose neturtingiausiuose pasaulio kraštuose jų taip pat apstu. Pažvelkite į miestus, kuriuose viešpatauja endeminis skurdas. Ten, kur kūdikiams trūksta pieno, vaikai neturi knygų, o pilvai urzgia nuo kasdieninio alkio. Ginklų trūkumo ten aiškiai nėra.
Pistoletai, revolveriai, šautuvai, automatai, granatsvaidžiai – visa tai įprastas vaizdas skurdžiausiuose mūsų planetos kampeliuose.
Nemažai ginklų galima aptikti ir regionuose, kurių gyventojai nors ir nemiršta iš bado, tačiau kenčia dėl didelio vandens trūkumo. Sudano miestuose ir kaimuose, Jemene, Kolumbijos miškuose ir Šri Lankoje. Nuo kalnų Konge iki Čečėnijos ir Afganistano dykumų – kiekvienais metais iš tų ginklų nušaunama pusė milijono žmonių.
875 milijonai vienetų šaulių ginklų pasaulyje
Ženevos tarptautinių santykių ir plėtros instituto iniciatyva imtasi projekto „Small Arms Survey“, kurio tikslas – šaulių ginklų rinkų ir tarptautinės prekybos tais ginklais pasekmių analizė.
Projekte dalyvaujantys analitikai maano, kad dabartiniu metu visame pasaulyje apyvartoje yra 875 milijonai šios rūšies ginklų. Jie gaminami daugiau kaip tūkstantyje fabrikų daugiau kaip 100 valstybių, o bendra ginklų rinkos apimtis siekia 7 mlrd. dolerių per metus.
Visi ekspertai vieningai pabrėžia, kad pagrindinė kliūtis šaulių ginklų platinimo naikinamųjų padarinių sušvelninimui – informacijos stoka. Dėl ginklų gamintojų, pirkėjų ir pardavėjų anonimiškumo, o taip pat paslapties skraistės, dengiančios ginklų tiekimų tikslus, kiekius ir į rinką išleistų ginklų rūšis, suformuoti efektyvią valstybinę politiką gana sudėtinga.
Be to, visi šie veiksniai niekais verčia tarptautines pastangas, kurios yra būtinos, norint priešintis transnacionalinei grėsmei. Šaltasis karas ir spartėjantys globalizacijos procesai sustiprino dvi tendencijas, kurios sunkina šaulių ginklų kontrolę ir priėjimą prie informacijos: kalbama apie plitimą ir privatizaciją.
Privačių gamintojų vis daugėja
Šiandien tiekėjų yra daugiau, negu reikia, tuo tarpu pardavėjų ir pirkėjų vaidmenį vis dažniau atlieka ne vyriausybės ir jų ginkluotosios pajėgos. Scenoje pasirodė daugybė „privačių“ klientų, tokių kaip sukilėliai, kovotojai, teroristai ir įvairios nusikalstamos grupuotės.
Sprogimą primenantis pasiūlymų didėjimas niekam nebuvo paslaptis: jei anksčiau ginklai buvo gaminami ne daugiau kaip kelete šimtų įmonių, tai šiandieną jų jau daugiau kaip tūkstantis, ir šis skaičius didėja.
Jeigu anksčiau jos buvo tik tam tikrose valstybėse ir dirbo su vyriausybės žinia (nors oficialiai tai galėjo būti ir privačios įmonės), tai šiandieną jos sutinkamos kiekviename žingsnyje. Vyriausybės kontrolė žymiai susilpnėjo. Tarptautinės kompanijos veikia visiškai nepriklausomai, tad „vartotojams“ atsiveria vis platesnis ginklų tiekėjų spektras.
Paklausa gimdo pasiūlą
Tas pats ir su ginklų paklausa. Klientų skaičius ir jų poreikiai šaulių ginklams didėja. Ir kaip bebūtų paradoksalu, karų, kuriuose dalyvautų mažiausiai dvi šalys, skaičius žymiai sumažėjo. Nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio tarpvalstybiniai ginkluoti konfliktai kyla vis rečiau ir rečiau.
Tuo pačiu metu šalių viduje kylančių konfliktų skaičius labai padidėjo: pilietiniai karai, sukilimai, politinių judėjimų ginkluoti susirėmimai. Štai, pavyzdžiui, arabų pavasaris gerokai padidino šaulių ginklų paklausą. Iki Sirijos krizės Kalašnikovo automatą (klasikinį AK-47) juodojoje rinkoje buvo galima nusipirkti už 1200 dolerių, o šiandien jis kainuoja ne mažiau kaip 2100 dolerių.
Vyriausybių veidmainiškumas
Vyriausybės ir kariškiai ir toliau vaidina svarbiausią vaidmenį pasaulinėje šaulių ginklų rinkoje. JAV ir Europa iki šiol yra pagrindinės jų gamintojos ir eksportuotojos.
Kaip bebūtų paradoksalu, bet Amerikos ir Europos vyriausybės tuo pačiu deda didžiausias pastangas, siekdamos sulaikyti šios rūšies ginklų plitimą visame pasaulyje. Nors visi mes, žinoma, jau seniai pripratome prie veidmainiškumo, viešpataujančio tarptautinių santykių sferoje, kuris paprastai išreikštas įkyrėjusiuose iki gyvo kaulo oficialiuose pareiškimuose be kokių nors realių pasekmių.
Nepaisant to, kada tarptautinė bendrija pasyviai žiūri į šaulių ginklų plitimą ir palieka veikimo laisvę iš jų uždirbančioms įmonėms, abejingumas ir veidmainiškumas kainuoja daugybę žmonių gyvybių.
