Lietuvos keliais ir miestų gatvėmis vis dar rieda nedaug elektromobilių, o laiko įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) reikalavimus lieka vis mažiau. Lietuva yra įsipareigojusi, kad iki 2030 metų net pusė miestų automobilių turėtų būti varomi elektra. Kaip Lietuva galėtų siekti tokių tikslų?
Nerimą kelia kaštai ir galimybės nuvažiuoti reikiamą maršrutą
Vis daugiau žmonių suvokia aplinkai draugiškų prietaisų naudą, tačiau jų pasirinkimą lemia kainų skirtumai ir tai, ar pirkėjas lengvai galės naudotis tuo, ką įsigijo. Kol kas elektromobiliai yra brangesni nei kuru varomi automobiliai, tačiau dažnai jų konstrukcija yra paprastesnė, tad jiems reikia mažiau priežiūros.
Vienas iš dažniausiai potencialius vartotojus neraminantis klausimas – ar jie galės pakrauti automobilio akumuliatorius. Estijos vyriausybė pernai paskelbė planą iki 2012 metų pabaigos elektros pakrovimo stočių tinklą išplėsti iki 250. Latvijoje tikimasi, kad jau 2013 metais naudojimasis elektromobiliais bus kasdienis dalykas, prieinamas daugeliui įmonių ir gyventojų. Tam daugiau pastangų skiria verslas. Pirmąjį elektromobilių pakrovimo punktą Latvijoje 2010 metais įsteigė „Latvenergo“. Dabar kompanija yra įrengusi tris viešo naudojimo ir vieną – privataus. Pamažu pakrovimo stotelių daugėja ir Lietuvoje, nors verslininkams sunkiai sekasi įtikinti valdžios atstovus, kad, net ir nesant dideliam skaičiui elektromobilių šalyje, verta plėsti infrastruktūrą (pavyzdžiui, stoteles galima būtų naudoti ir benzinu, dyzelinu varomų mašinų akumuliatoriams įkrauti).
Elektromobilių baterijas galima pakrauti net ir namuose, pajungus į šakutės lizdą. Tačiau, žinoma, visada ramiau žinoti, kur yra pakrovimo stotelės. Reikia turėti omenyje, kad elektromobilių būna ir hibridinių, tad, prireikus ir neturint galimybės pakrauti baterijų, galima perjungti kitą energijos šaltinį naudojantį akumuliatorių.
Padeda ir netikėti sprendimai
Ne mažiau nei praktinė nauda vartotojui, svarbus ir visuomenės įsipareigojimas siekti taršos mažinimo, ekologijos tikslų. Optimistinius ES planus įgyvendinti galima tik nuosekliai ir nieko nelaukiant plėtojant elektromobiliams reikalingą infrastruktūrą.
Kad Lietuvoje daugėtų elektromobilių, būtų sparčiau plėtojama jų baterijų krovimo ir keitimo infrastruktūra, reikia ne tik finansinių investicijų, politinių sprendimų, norminių dokumentų parengimo, bet ir visuomenės švietimo.
Visuomenę patraukti naujoms idėjoms galima įvairiai. Šiemet Dakaro ralio gerbėjų laukė staigmena: lenktynėse su elektriniu sportiniu bolidu „OSCar eO“ dalyvavo Latvijos komanda. Tai atkreipė žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį visame pasaulyje. Infrastruktūros plėtra kartu su didesne informacijos sklaida paskatintų procesus ir Lietuvos elektromobilių rinkoje.
Edijs Vesperis, „Latvenergo“ Tyrimų ir plėtros departamento atstovas
