Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) projekto „Piliečių pasirinkimas 2008“ dalis. 16 rinkimuose dalyvaujančių partijų pagal rinkimų biuletenių numerius vertinamos pagal prielaidas ekonomikos augimui, nuoseklumą, realistiškumą, konkretumą ir atitikimą deklaruojamoms vertybėms. Jūsų dėmesiui, 10 numeriu rinkimų sąraše esančios koalicijos „Darbo partija + jaunimas“ rinkiminių nuostatų analizė.
Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos rusų sąjungos, „Fronto“ partijos, Lietuvos centro partijos, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) rinkiminių nuostatų analizes galima pasiskaityti čia. Pilietinės demokratijos partijos - čia, Lietuvos lenkų rinkimos akcijos - čia.
Bendras vertinimas
Koalicijos programa stipriai buksuojanti, joje yra racionalių daigų, mažų žingsnelių ekonomikos gerovės auginimo link, tačiau nykstamai mažai. Dominuoja valstybės paternalizmas, dosni rūpyba ir fragmentiškas požiūris į šalies problemas. Apibrėžtos problemos bei pateikti jų sprendimai visiškai nekoreliuoja tarpusavy ar demonstruoja, kad nėra suvoktos giluminės problemų priežastys.
Beveik visų siūlymų finansavimo šaltinis – valstybės biudžetas, kas verčia abejoti ar pakaks lėšų partijos programai įgyvendinti. Be to, sunkiai dera siekiai didinti socialines išmokas, kai kurių sričių finansavimą, ir kartu parama (per mokesčių lengvatas) verslui, pajamų mokesčio sumažinimas.
DP pamažu nepastebimai tampa „tradicine”? Bent jau už programinį nuoseklumą ir didesnį nuosaikumą „darbiečius“ galima pagirti. Kuo daugiau atsakingai ir pasvertų nuspėjamų dalykų partijos programoje - tuo mažiau populizmo, tuo aiškiau rinkėjams, tuo sveikiau demokratijai.
Mokesčių politika
Koalicija atsargiai pateikia pribrendusį mokesčių pasiūlymą - siekti mažinti gyventojų pajamų mokestį, deja tik iki 20 procentų. Gyventojų pajamų mokesčio progresyvumas didėtų dėl iki 800 lt didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio. Visi kiti pasiūlymai mokesčių srityje yra nesisteminiai, pasirinktas išimčių ir lengvatų kelias, o tai mažins mokesčių sistemos neutralumą, sudarys nelygias konkurencijos sąlygas. Mokesčių lengvatas koalicija suteiktų pradedantiesiems verslininkams, mažintų nekilnojamojo turto mokestį, tačiau tik gamybos įmonėms, mažintų PVM dujoms ir šildymui, nors pastarajam ir taip taikomas lengvatinis 5 procentų tarifas (per PVM kompensaciją), lengvintų socialinio draudimo naštą įmonėms, įdarbinančioms jaunimą. Šios partijos sukurta mokesčių sistema taptų mažiau neutrali, labiau paini, pilna lengvatų ir išimčių. Pasiūlymuose stinga konkretumo dėl vartojamų neapibrėžtų „jaunimo“, „pradedančiųjų verslininkų“, „probleminių regionų“ sąvokų.
Reguliavimo politika
Koalicija pateikia pasiūlymą reformuoti ir žymiai sumažinti verslą kontroliuojančių institucijų skaičių, tačiau nedetalizuoja, kurias institucijas pertvarkytų ar naikintų. Tai – bene vienintelis verslą varžančius reguliavimus mažinti numatantis pasiūlymas. Absoliuti dauguma pasiūlymų yra nekonkretūs, žadantys „skatinti“, „plėtoti“, „tobulinti“, „peržiūrėti“, tačiau tokių pertvarkų kryptis nėra aiški. Numatoma peržiūrėti ūkinės veiklos apribojimus saugomose teritorijose – reikia tikėtis suvaržymų mažinimo kryptimi. Programoje pateikiami keli konkretūs pasiūlymai valstybės intervenciją į rinką išaugintų iki dar neregėtų aukštumų, prieš kurias nublanksta pasiūlymas mažinti kontrolierių skaičių - monopolija būtų pripažinta įmonė, jei ji užima 25 proc. rinkos, būtų „sureguliuoti“ gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų santykiai. Darbo partija nemato jokių sisteminių problemų darbo santykių srityje ir nepateikia sprendimų, leisiančių žmonėms nesuvaržytai dirbti ir užsidirbti. Numatoma didinti minimalią algą iki 1800- 2000 lt, o tai reikš, kad žemos kvalifikacijos asmenys ir darbo rinkos naujokams grės likti darbo rinkos užribyje. Tuo tarpu jaunimui žada remti jų iškeltas užimtumo iniciatyvas, įstatymiškai spręsti jaunimo užimtumo klausimą. Kas slypi už tokių frazių galima tik spėlioti – prievartinis jaunimo įdarbinimas, darbo paskyrimai ar kas nors kita.
Švietimo, sveikatos bei pensijų reformos
Sveikatos srityje koalicija nenumato esminių reformų, tačiau šios ydingai veikiančios sistemos finansavimą padidintų ne mažiau kaip 20 procentų. Atrodo, kad sveikatoje koalicijai visko yra per mažai – ne tik finansų, ir visuomenės sveikatos biurų (juk yra centrai, o biurai didele dalimi dubliuos funkcijas), ir kaimo felčerinių punktų, ir specialistų, ir bendruomenės slaugos namų ir t.t. Tačiau esamos sistemos rėmuose, jos nepertvarkius iš esmės, tai reikš, kad daugiau lėšų bus skiriama augančiam pinigų „valgytojų“ ratui. Bet pacientui nuo tokių pasiūlymų įgyvendinimo paslaugos kokybė negali pagerėti. Ir, kaip ir kitose srityse žingsnis pirmyn – vienodos sąlygos privačioms ir valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms, o taip pat paskatos savanoriškam sveikatos draudimui.
Skirtingai nuo sveikatos švietime koalicijai tarsi visko per daug - per dideli krūviai mokiniams ir mokytojams, per ilga mokslo metų trukmė, per vėlyvas pensinis amžius pedagogams – visa tai programoje numatoma mažinti. Algas pedagogams – kelti. Esminių permainų dėl mokinio krepšelio, dėl aukštojo mokslo reformos programoje nenumatoma, koncentruojamasi į formą - tinklo optimizavimą, renovaciją ir patrauklių darbo ir buities sąlygų sudarymą. Pozityvo grūdas – nemokamos studijos socialiai remtiniems ir gabiems, o ne visiems studentams.
Pensijų reformos tema nutylima, tačiau valstybinio socialinio draudimo srityje pasiūlymai labai konkretūs- tiesa nerealūs, vesiantys prie sistemos bankroto. Sistema dėl savo ydingos formacijos nebūtų pajėgi mokėti žadamą 1500 lt vidutinę pensiją, skirti papildomas išmokas šeimoms, auginančioms vaikus ir vienkartinę aštuonioliktojo gimtadienio išmoką, didinti valstybės remiamas pajamas ir t.t. tuo pačiu trumpinti darbo stažą bei pensinį amžių, mažinti už jaunimą darbdavių mokamas įmokas. Pensijų sistemoje vien žingsniai atgal.
Valstybės tiesioginis dalyvavimas ekonomikoje
Teiginys apie subalansuotą biudžetą ir mažinamas valstybės išlaidas programoje yra, tačiau tai nėra tvirtas pažadas, o tik pažadas siekti. Užsimenama ir apie valstybės turto privatizavimą, tačiau nėra indikacijų apie siūlomą šio proceso mastą. Koalicija numato didinti valstybines garantijas SVV.
Prielaidos socialinėms problemoms spręsti
Programoje numatoma dosniai didinti socialines išmokas, mokamas ne pagal pajamų ir turto kriterijų, bet pagal gyventojų kategorijas. Socialinės išmokos žadamos konkrečiai, drąsiai ir dosniai, tik, deja, tam gali pritrūkti ne tik Sodros, bet ir viso valstybės biudžeto.
Valstybės valdymo ir savivaldos pertvarka
DP – tinkamas politikų socializacijos valdžioje pavyzdys. Antai, valstybės valdymo klausimais partijos 2008 m. rinkimų programoje yra viskas, kas buvo ir 2004 m., išskyrus pačius radikaliausius siūlymus. Pavyzdžiui, DP šįkart jau nebesiūlo priimti Seimo nario atšaukimo įstatymą (pabuvus valdžioje suprasta, kad tai nesuderinama su liberalios demokratijos principais?), ko gero dėl tų pačių priežasčių taip pat nebesiūloma savivaldybių tarybų narius rinkti pagal mišrią rinkimų sistemą.
O visa kita liko: tebesiūloma visus Seimo narius rinkti vienmandatėse apygardose, įvesti tiesioginius merų ir seniūnų rinkimus, pakeisti Referendumo įstatymą, sumažinant referendumui surengti reikiamų parašų skaičių nuo 300 tūkst. iki 200 tūkst., sumažinti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių piliečių skaičių nuo 50 tūkst. iki 30 tūkst.
Greta viso to – siūlymai, kaip spręsti pastaruoju metu aktualias problemas, pavyzdžiui, suteikti galimybę nevyriausybinėms organizacijoms kelti kandidatus į Seimą ir savivaldybių tarybas (beje, DP netiksli – programoje reikėtų kalbėti ne apie „kandidatus”, o apie „kandidatų sąrašus”, nes kandidatus ir dabar nevyriausybininkai gali kelti; taip pat, kaip ir dauguma kitų partijų, DP siūlo LR piliečiams suteikti teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Darbo partija pabrėžia, jog įgyvendins LR Konstitucijos nuostatą „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms”. Partija siūlo tai padaryti, keičiant LR Konstituciją. Ši partija, kaip ir R. Pakso TT, siūlo keisti kai kurias svarbias “žaidimo taisykles” (ypač dėl Seimo, savivaldybių rinkimų tvarkos).
Atrodo, kad šios partijos nuostatos panašios į kitų politinių partijų, kurios dalyvavo 13 LR Vyriausybės sudėtyje (LSDP ir NS), nuostatas. Todėl sudarant valdančiąją koaliciją šios partijos galėtų rasti kompromisą dėl valstybės valdymo (išskyrus konstitucinių nuostatų keitimą). Pavyzdžiui, siūloma diegti „vieno langelio” principą, atlikti valstybės valdymo auditą, tobulinti valstybės tarnautojų apmokėjimo sistemą, decentralizuoti valdymą.
Darbo partija siūlo patvirtinti valstybės tarnautojų (kodėl be politikų?) etikos kodeksą, nors 13 Vyriausybės valdymo metu būtent ši partija vykdė neskaidrią kadrų politiką, o pats V. Uspaskichas supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
Kova su korupcija
Sveikintina, jog žadama, nors ir labai abstrakčiai, didesnį dėmesį skirti korupcijos atsiradimo priežasčių šalinimui. Taip pat ketinama sustiprinti prevencines priemones kovai su nusikalstamumu, korupcija ir šešėline ekonomika. Užtikrinti reikiamą apsaugą nuo represijų ir persekiojimų asmenims, kurie padeda kovoti su korupcija, taip pat jų asmens konfidencialumą. Svarbus pažadas yra gerinti gyventojų teisinį švietimą, teisės pagrindų dėstymą įtraukti į bendrojo lavinimo mokyklų bei aukštųjų mokyklų programas. Taip pat reikšminga prevencine priemone kovoje su korupcija galima laikyti siekį sukurti ūkio subjektų, padariusių korupcinius nusikaltimus ar pažeidusių viešųjų pirkimų taisykles, registrą. Nors visiškai neaišku, ar į šį registrą bus įtraukiami ūkio subjektai padarę bet kokius viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus, kas ir kaip galės naudotis tokiu registru bei kokios teisinės pasekmės pajaus į registrą įtraukti ūkio subjektai.
Žadama patvirtinti valstybės tarnautojų etikos kodeksą. Deklaratyviai skamba pažadai siekti teismų nešališkumo, užtikrinti greitą ir efektyvų bylų nagrinėjimą, asmeninę pareiginę atsakomybę už tyrimo kokybę; sugriežtinti valstybės pareigūnų ir tarnautojų atsakomybę už neteisingais veiksmais ar sprendimais padarytą žalą valstybei, gyventojams, ūkio subjektams. Be to, žadama pastoviai vykdyti viešojo sektoriaus veiklos priežiūrą ir auditą. Pagrindinį dėmesį skirti racionaliam lėšų naudojimui, atsisakant dubliuojančias funkcijas vykdančių institucijų ir padalinių. Įvesti visuotinį gyventojų pajamų ir turto deklaravimą.
Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas
Teisėtvarkos srityje DP programa numato veikti per planų kūrimą, teisinį gyventojų švietimą, viešumo didinimą ir teisėtvarkos bei visuomenės bendradarbiavimo stiprinimą. Daug dėmesio skiriama narkotikų kontrolės sričiai, tam skirtas atskiras skyrius partijos programoje. Pateikiamos ne tik partijos nuostatos, bet ir nurodoma, kaip partija ketina to siekti. Kitą vertus daugiau kalbama apie mechanizmų/programų kūrimą, nei jų veikimo/įgyvendinimo užtikrinimą ir lieka neaišku, kiek veiksmingi bus sukurti planai. Lieka neaišku, ir koks bus konkretus kuriamų atsakomybės ir vertinimo mechanizmų turinys (ypač teismų sistemoje). Numatomas finansavimo šaltinis įgyvendinant programos nuostatas – valstybės biudžetas. Kaip teigiamą nuostatą galima išskirti ketinimą remtis moksliniais tyrimais įgyvendinant reformas teisėtvarkos srityje.
Užsienio politika ir krašto saugumas
Programos dalis, skirta užsienio politikai, pilna tuščių ir abstrakčių frazių, kurios primena paliepimą „lydekai paliepus, man panorėjus“. Partija ketina „vykdyti tęstinę užsienio politiką“; „užtikrinti gerus santykius su visomis pasaulio valstybėmis“, „vykdyti veiksmingą Lietuvos atstovų veiklą ES institucijose, NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose“; „inicijuoti tautiečių grįžimą į Tėvynę“ ir pan.
Nacionalinio saugumo stiprinimo nuostatos taip pat fragmentiškos ir nenurodančios jokių konkrečių įgyvendinimo priemonių: „formuoti atsakingą visuomenės požiūrį į nacionalinį saugumą, skatinti ir remti jaunimo patriotinio ugdymo programas bei tokios krypties organizacijų veiklą“; „užtikrinti valstybės elektroninį ir kibernetinį saugumą”.
Kultūros politikos perspektyva
DP rinkiminėse nuostatose identifikuojamos kultūros politikos problemos (finansavimo kriterijai ir prioritetai, kultūros institucijų atsakomybių persidengimas, kultūros sklaida mažesnėse gyvenvietėse, kultūros, turizmo, švietimo bei verslo bendradarbiavimo trūkumas) ir deklaruojama būtinybė kultūrą suprasti platesniame teisės, moralės, visuomenės vertybių kontekste, tačiau neaišku, ar partija pajėgi šias problemas išspręsti, nes dauguma nuostatų, deja, labai aptakios: parengti naują kultūros strategiją ir finansavimo prioritetų bei kriterijų sistemą (programoje galima būtų išdėstyti jos metmenis), susieti švietimo sistemą su kultūra, didinti finansavimą (šaltinis – valstybės biudžetas), sudaryti sąlygas kultūros paslaugų gerinimui, kultūros ir verslo sanglaudai, paveldo pritaikymui turizmo ir verslo reikmėms, per kultūrą pozityviai pristatyti Lietuvą, palaikyti kultūrinius ryšius su išeivija, į kultūros reikalų svarstymą įtraukti visuomenę, kultūros darbuotojus. Kiek neramina per didelis partijos dėmesys paveldo komercializacijai ir kultūros nešamos ekonominės naudos įsisavinimui.
Kultūroje plačiąja prasme remiamas konservatyvus modelis: palaikomas Bažnyčios vaidmuo visuomenės moralės stiprinime, būtinybė jaunimui įskiepyti pareigos jausmą ir patriotiškumą, akcentuojamas dorovinis auklėjimas, nekreipiant dėmesio į kritiškumo ugdymą. Nurodoma, kad bus siekiama keisti įstatymus, reguliuojančius žiniasklaidos veiklą, „siekiant apginti visuomenės teisę gauti objektyvią ir reikalingą informaciją“, tačiau nenurodomi kriterijai, kas yra objektyvi ir reikalinga informacija, kas spręs, kuri informacija yra reikalinga, nustatys objektyvumo kriterijus. Tai neskatina atviros ir konkurencingos visuomenės formavimosi.
Jaunimo politika
Strateginiame prie rinkimų programos pridėtame dokumente identifikuojamos jaunimo politikos problemos: menkas dalyvavimas, nedidelis dėmesys savikūrai, nusivylimas savosiomis organizacijomis, emigracija. Problemoms spręsti siūloma moksleiviams suteikti verslumo įgūdžių, teisės pagrindus, ugdyti kūrybiškumą, pilietiškumą, pareigos jausmą ir patriotiškumą, daugiau dėmesio skirti jaunimo savikūrai, dvasiškai turiningam laisvalaikiui, neformaliam švietimui, narkotikų ir alkoholio vartojimo prevencijai, sportui ir sveikatingumui, informacinės visuomenės plėtrai, jaunimo aprūpinimo būstu ir užimtumo problemoms, jaunimo finansinio savarankiškumo didinimui, politiniam jaunimo dalyvavimui, žadama remti savanorystę ir NVO. Visgi pasitenkinama abstrakčiu paramos deklaravimu, nė vienos nuostatos nekonkretizuojant iki įgyvendinimo priemonių, nenurodant aiškių finansavimo šaltinių, taigi galima suabejoti, ar partija pajėgi išspręsti pačios nustatytas problemas ir pasiekti norimų tikslų. Kelios konkretesnės priemonės yra nebent atskiri skyriai narkomanijos prevencijai ir informacinės visuomenės plėtrai, siekis kiekvienam vaikui, sulaukusiam 18 m., skirti vienkartinę finansinę paramą, palengvinti socialinio draudimo naštą įmonėms, įdarbinančioms jaunimą, suteikti teisę nuo 21 m. kandidatuoti į Seimo narius.
Akcentai
Nenuoseklumai programoje.
Siekis, didinant minimalią mėnesinę algą, atitinkamai didinti ir neapmokestinamąjį pajamų minimumą, taip nedidinant mokestinės naštos verslui, nuolaidos tam tikrą veiklą vystančiam verslui, taip pat daugybė naujų išlaidų (Nerealūs ir neapgalvoti pasiūlymai), didesnė socialinė parama šeimai, vienišiems pensinio amžiaus žmonėms, valstybės remiamų pajamų padidinimas (nuo 350 iki 550 litų) ir pan. bei kartu noras sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 24 iki 20 proc. Apie kitų naujų mokesčių įvedimą irgi nekalbama.
DP rinkimams parengė ne tik rinkimų programą, bet ir dokumentą, nustatantį strategines programos kryptis, kuris išplečia programą, aiškina tikslus, pateikia esamos padėties analizę bei sprendimo būdus. Visgi didelė dalis nuostatų kartojasi ir strateginėse kryptyse, ir rinkimų programoje, lieka neaišku, kodėl strateginio dokumento nebuvo galima pateikti kaip rinkimų programos.
Nerealūs ir neapgalvoti pasiūlymai.
Pažadai vidutinę pensiją didinti iki 1500, minimalią mėnesinę algą – iki 1800-2000, neapmokestinamų pajamų dydį – iki 800 litų.
Siekti, kad gydytojo minimalus atlyginimas būtų ne mažiau kaip du kartus didesnis, negu vidutinis šalies darbo užmokestis.
Nustatyti, kad visos įmonės, kurios užima daugiau kaip 25 proc. šalies arba regiono rinkos yra dominuojančios, monopolinės.
Siekis, kad įstatymais žiniasklaida būtų priversta teikti objektyvią ir reikalingą informaciją.
Koalicijos „Darbo partija + jaunimas“ programos vertinimas (skalė: -2-labai blogai; -1-blogai; 0–neturi įtakos, neužsiminta; 1–gerai; 2-labai gerai)
Rinkimines nuostatas analizavo VU TSPMI mokslininkai: Dr. Vitalis Nakrosis, Dr. Alvidas Lukošaitis, Ruslan Golubov, Dr. Algimantas Jankauskas, Mindaugas Kluonis, Dr. Tomas Janeliūnas, Monika Verbalytė ir LLRI ekspertai.
