Sakoma, kad valstybės vadovas ir galva yra prezidentas, tačiau ar išties jis yra šalies šeimininkas, o ne "prekinis ženklas", reprezentacinė figūra ar net įtakingų politinių ir verslo grupuočių marionetė?
Tie, kurie kandidatavo į Lietuvos prezidento postą, žadėjo tautai pokyčius, ypač dabartinio sunkmečio metu virpino lūkesčius dėl geresnio gyvenimo. Bet ar prezidento galioje tai padaryti?
Svarbu - ne reitingai
"Vakarų ekspreso" paklaustas, ko tikėtis iš naujojo prezidento, buvęs šalies vadovas Rolandas Paksas iš pradžių atsiduso, o po to pasakė: "Ko tikėtis - nežinau, nes viskas priklausys nuo asmenybės, kurią tauta išrinks, nuo suformuotos komandos. Galiu tik palinkėti, kokio šalies vadovo norėtųsi", - teigė jis.
O viltys, anot R. Pakso, tokios: prezidentas negali tuščiažodžiauti, žarstytis pažadais į kairę ir į dešinę.
"Valstybėje situacija tokia, kad laivelis labai išsiūbuotas. Man apmaudu, kad kandidatai žada tai, ko negalės padaryti. O žmonėms - striuka, jie laukia, kad kas nors pasikeistų: būtų skatinamas verslas, mažėtų nedarbas, didėtų saugumas. Būsimajam prezidentui palinkėčiau nežiūrėti į populiarumo reitingus", - sakė jis.
R. Paksas taip apibūdino 10 metų valstybę valdantį Valdą Adamkų: jo reitingai visada yra labai aukšti, tačiau į valstybės vidaus gyvenimą jis neva žvelgia tarsi iš paukščio skrydžio, lyg "kitos valstybės atstovas".
"Reikia bandyti kartą, antrą, trečią konsoliduoti visuomenę, ieškoti šviesulių", - aiškino jis.
Tačiau prezidento galios yra tokios, kad iš jo gali šaipytis Seimas, atmesdamas veto, parlamente bet kokie prezidento siūlymai gali strigti ir susidaro įspūdis, kad pagrindiniai šalies vadovai - premjeras ir parlamento valdantieji.
"Iš dalies taip. Tačiau pagal dabartinę Konstituciją šalies vadovas galių turi. Jomis tereikia išmintingai naudotis, pasveriant savo žingsnius. Naujasis prezidentas pirmiausiai tvirtins ir įgaliojimų neteksiantį ministrų kabinetą, jo vadovą. Tad šalies vadovas gali neskirti į pareigas to premjero, kuris, jo manymu, nesugeba ir nesugebės įgyvendinti užsibrėžtų tikslų", - sakė R. Paksas.
Auksinis narvelis
Nušalintojo prezidento nuomone, šalies vadovo galias būtina stiprinti, nes jį tiesiogiai renka visa tauta, jam suteikiamas pasitikėjimo mandatas.
"Pirmiausiai Konstitucijoje turėtų būti įrašyta apie būtinybę prezidentui turėti savo programą, kuri būtų teisiškai svari. Paradoksas: iki rinkimų kandidatai kalba apie savo programas, važinėja po Lietuvą, skelbia jas, tačiau niekas nepateikia klausimo, kaip tą programą pavyks įgyvendinti? Jei prezidentui Seimo dauguma bus nedraugiška, visa jo programa - nieko verta", - niuansus vardijo pokalbininkas.
Kitas jo siūlymas: konstituciškai įtvirtinti lengvesnį mechanizmą, pagal kurį būtų paleidžiamas Seimas. Tai galėtų padaryti prezidentas, jei parlamentu nebepasitikėtų.
"Savo laiku, naudodamasis galiomis, parlamentą, kuriame buvo balaganas, paleido Šarlis de Golis. Tą patį gali padaryti Nikolia Sarkozy. Pas mus, Lietuvoje, norint išvaikyti Seimą, prezidentui galių neužtenka", - tikino jis.
Paklaustas, kiek realiai sprendimus priima pats šalies vadovas, o kiek įtakos turi jo aplinka, patarėjai, R. Paksas tikino, kad viskas priklauso nuo abiejų pusių.
"Prezidentas gali būti savarankiškas. Tačiau daug kas priklauso ir nuo informacijos, kurią jis gauna arba negauna. Arba neprašo. Jei informacija pateikiama kryptingai, jei ji neteisinga, galima padaryti negerų veiksmų. Daug kas priklauso ir nuo noro gauti tą informaciją. Jei prezidentas ryte perskaito spaudą ir sprendimus priima atsižvelgdamas į tai, kas parašyta, - blogai. Jis turi dar ir bendrauti su žmonėmis", - dėstė R. Paksas.
Baigdamas samprotavimus politikas būsimojo prezidento funkcijas apibrėžė taip: šiais laikais 70 proc. jėgų reikėtų skirti vidaus, o 30 proc. - užsienio politikai.
"Jokie oligarchų ir politikų klanai nenori, kad prezidentas kištųsi į vidaus politiką. Jiems geriau yra toks šalies vadovas, kuris yra užrakintas auksiniame narvelyje, kaip koks paukštelis. Jį atrakinus, jis tik nuskrenda į kitas šalis ir paspaudžia jų vadovams rankas", - pavyzdžiais kalbėjo jis.
Smetoniškas palikimas
Kadenciją baigęs prezidentas ir buvęs ilgametis premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas "Vakarų ekspresui" pareiškė atvirai: žmonės pernelyg daug tikisi iš šalies vadovo.
"Tai yra tarsi pasąmonėje įsirėžęs palikimas iš Antano Smetonos vadovavimo laikų. Tada jis pats su premjeru Augustinu Voldemaru spręsdavo klausimus. Smetona buvo ne piktas diktatorius, bet diktatorius. Tad ir dabar žmonėms pats žodis prezidentas asocijuojasi su asmeniu, kuris turi milžiniškų galių, įgaliojimų, lemiamą žodį. Tačiau taip nėra", - mūsų dienraščiui dėstė A. M. Brazauskas.
Jis pabrėžė paprastą, tačiau sunkiai įgyvendinamą gero valstybės valdymo modelį: kartu turi veikti visos trys svarbiausios institucijos: Prezidentūra, Seimas ir Vyriausybė.
"Tačiau mūsų Konstitucija labai aiškiai apibrėžia prezidento galias. Žvelgiant akademiškai, teoriškai, vidaus gyvenime galių šalies vadovas turi labai mažai. Man net keista klausytis kandidatų diskusijų: jie kalba, žada tai, tarsi būtų renkamas šalies premjeras. Aš buvau ir prezidentu, ir ministru pirmininku, todėl puikiai suvokiu, ką reiškia šie postai", - teigė A. M. Brazauskas.
Siūlo tarybą
Pokalbininkas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje prezidento valios dažnai visai nepaisoma, kitaip nei Vakarų Europos valstybėse.
"Prezidentas gali suformuluoti ir pateikti idėją, o jos realizacija - Vyriausybės rankose. Tai - vykdomoji valdžia. Tam ji ir vykdomoji. Ji privalo vykdyti prezidento valią. O kas darosi mūsų valstybėje? Nieko panašaus. Kai susiformuoja Seime dauguma, ji nebepaiso prezidento valios. Ypač - dabartinė parlamento dauguma. Taip, ir buvęs premjeras Gediminas Kirkilas pripainiojo", - atviravo kadenciją baigęs prezidentas.
Jo įsitikinimu, dabar žmonės iš būsimojo šalies vadovo gali tikėtis vieno: Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, skiriant naują ministrų kabinetą, laikytis kietos pozicijos.
"Ši Vyriausybė dirbti negali, ji - bejėgė. Ši Vyriausybė Lietuvos į gerą gyvenimą neatves: ne ta politika, ne ta sudėtis, išskyrus vieną kitą žmogų. Ši Vyriausybė Lietuvą pavers paskutiniu skurdžiumi Europoje. Aš niekaip negaliu palaikyti šios Vyriausybės. Dabar, po rinkimų, bus šansas keisti situaciją. Prezidentas turės parodyti valią, jėgą, kantrybę ir nebijoti, - patarimus bėrė A. M. Brazauskas.
- Aš dabar, sunkmečiu, siūlau prie prezidento institucijos sudaryti neformalią tarybą iš tų žmonių, kurie jau valdė valstybę. Iš tų žmonių, kurie galėtų pasiūlyti, kaip išeiti iš šios tragiškos padėties. Naujoji Vyriausybė turi būti sudaryta iš kompetetingų žmonių, kurie nebūtų priklausomi nuo politinių partijų, politinių pažiūrų. Reikia surasti tokius žmones".
Dabartinę situaciją jis apibūdino taip: užsidarėme savo kevale ir siurbiame paskutinius syvus.
Tačiau "Vakarų ekspreso" kalbinti politologai A. M. Brazausko idėją sudaryti minėtą neformalią tarybą pavadino "eiliniu žaidimu", nes vis viena sprendimus esą priiminės tie, kurie ir turi įgaliojimus tai daryti.
"Galias pervertiname"
Alvidas LUKOŠAITIS, politologas:
Įvertinus atliktus mokslinius tyrimus, galima pasakyti, kad mūsų valstybės prezidento įgaliojimai Europos kontekste yra kažkur per vidurį. Tų galių ne tiek ir mažai, tačiau gerokai mažiau nei leidžiama suprasti rinkėjams rinkimų kampanijų metu. Mūsų valstybės vadovo įgaliojimai panašūs, kaip Bulgarijoje, Rumunijoje, Lenkijoje. Prezidentas turi derinti savo pozicijas ir su Vyriausybe, ir su Seimu. "Ragų" rodymas ar jų "statymas" naudos neduoda. Tuomet įvyksta nesusipratimai.
Ambicingi kandidatų pažadai - nesiskaitymas su realybe. Vertinant galių pasiskirstymą tarp prezidento ir vykdomosios valdžios, jos - ne šalies vadovo naudai. Yra paskaičiuota, kad iš prezidento pasiūlytų teisės aktų projektų Seimas priima vos 2-3 proc., veto pareiškiama tiek pat procentų.
Realiai prezidentas paliekamas vienas įgyvendinti savo tikslus, programą. Rinkėjai persistengia, manydami, kad prezidentas bus stabilumo garantas, vykdys reformas, užtikrins institucijų bendradarbiavimą. Manau, kad po šių rinkimų valdymo sistema bus kiek krestelėta.
Denisas NIKITENKA
