Ikivėžinė gimdos kaklelio liga
Tai gimdos kaklelio epitelio augimo ir formavimosi anomaliniai pakitimai, matomi tik mikroskopu. Ikivėžinė gimdos kaklelio liga medicinoje vadinama displazija arba intraepiteline gimdos kaklelio neoplazija (CIN). Daugumą displazijos atvejų sukelia tam tikri žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipai, plintantys lytiškai.
Liga gali išsivystyti bet kokiame amžiuje, bet dažniausiai nustatoma 25–35 metų moterims. Displazija – ne vėžys, tačiau laiku nediagnozuota ir negydoma gali juo virsti.
Lietuvoje, palyginti su Europa, sergamumas šia liga yra vienas didžiausių. Pagal statistiką, mūsų šalyje nuo gimdos kaklelio vėžio miršta 5 moterys per savaitę. Apmaudu, nes gimdos kaklelio ligas nesunku diagnozuoti, jį galima apžiūrėti tiesiogiai arba paimti diagnostikai tiriamosios medžiagos. Reikia tik bent kartą per metus pasitikrinti.
Kaip diagnozuojama?
Įprastai pacientė neturi jokių nusiskundimų. Ligą galima aptikti tik atlikus citologinį gimdos kaklelio tepinėlio (PAP) tyrimą.
Įtarus patologiją, atliekama kolposkopija (gimdos kaklelio apžiūra specialiu optiniu, vaizdą didinančiu prietaisu) ir biopsija (išpjaunamas labai mažas pažeisto audinio gabalėlis ištyrimui) diagnozei patvirtinti.
Tam tikrais atvejais diagnozei patvirtinti rekomenduojamas ŽPV DNR tyrimas, parodantis, kiek ir kokiais ŽPV tipais užsikrėtusi moteris.
Kaip gydoma?
Lengvo laipsnio (CIN I) displazijos gali išnykti savaime (svarbu stebėti ir pakartoti tyrimus kas 3–6 mėn.). Esant didelio laipsnio pokyčiams (CIN II, CIN III/CIS), atliekama vadinamoji konizacija (pakitusių ląstelių šalinimas), gimdos kaklelio ar gimdos pašalinimas (histerektomija).
Tai priklauso nuo pokyčių. Gydymas parenkamas atsižvelgus į klinikinę situaciją, pacientės amžių, planuojamus gimdymus. Operacijos atliekamos naudojant tausojamosios chirurgijos metodus, kad būtų išsaugotos moters fiziologinės funkcijos ir anatomija.
Gimdos gleivinės patologija
Tai gimdos gleivinės patologiniai pakitimai (gleivinės netipinė hiperplazija, gleivinės polipai), dėl kurių mėnesinės tampa gausios, gali sutrikti jų ciklas arba išsivystyti gimdos (jos gleivinės) vėžys.
Kaip diagnozuojama?
Įvertinus pacientės nusiskundimus – pagausėja, pailgėja mėnesinės, sutrinka jų ciklas – ir atlikus ultragarsinį gimdos ir kiaušidžių tyrimą. Įtarus patologiją rekomenduojama gimdos gleivinės biopsija arba histeroskopija diagnozei patvirtinti.
Histeroskopija
Tai diagnostikos ir gydymo metodas – operacija, kai plonu optiniu prietaisu su kamera (histeroskopu) apžiūrima gimda, įvertinami ir, jei reikia, pašalinami pakitę audiniai (pvz., polipai, miomos) ar paimami audinių gabalėliai detalesniam ištyrimui. Įprastai atliekama taikant bendrinę nejautrą.
Kada atliekama?
Dažniausiai atliekama dėl gimdos gleivinės išvešėjimo, polipų, miomų, nereguliaraus, užsitęsusio ir/ar gausaus kraujavimo iš gimdos, pasikartojančių persileidimų, nevaisingumo ir kt. ligų.
Rekomenduojama atlikti iškart po mėnesinių, kada gimdos gleivinės funkcinis sluoksnis plonas ir labiau išryškėja patologiniai pakitimai gimdos ertmėje.
Histeroskopija atliekama įvairaus amžiaus moterims, įvertinus ligos simptomus ir ultragarsinio tyrimo duomenis.
Ką reikia žinoti po operacijos?
Paprastai darbingumas atgaunamas po 1–2 dienų. Po operacijos 2–4 savaites rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių, praustis po dušu, o ne vonioje, vengti intensyvaus sporto, nesikaitinti pirtyje, kad būtų išvengta kraujavimo iš gimdos ir infekcijos pavojaus.
Histeroskopija – saugus metodas, tačiau, kaip ir po kiekvienos operacijos, išlieka nedidelis komplikacijų pavojus.
