Pasak jo, Ukraina susiduria su šia problema tiek energetikos srityje, tiek bendrojo valstybės kurso atžvilgiu.
„Ukraina kaip ir Lietuva greitai turės rinkimus. Regionų partijos lyderis Viktoras Janukovyčius, matydamas, kad gali pralaimėti rinkimus, pasistengė padaryti žingsnius, kurie susilpnintų ukrainietišką poziciją, susiaurindami ukrainiečių kalbos panaudojimą ir sustiprindami rusų kalbos panaudojimą“, - tikino jis.
Jo manymu, šis žingsnis gali suduoti stiprų smūgį ukrainiečių kalbai ir šalies vientisumui. Tačiau opozicija pakilo vienu metu už tai, kad ukrainiečių kalba išsaugotų savo dabartinį statusą ir surengė masyvias akcijas ir piketus, dėl ko buvo jaučiama didelė ukrainiečių demokratų parama.
Tai neliko nepastebėta paties Ukrainos prezidento, kuris pažadėjo naująjį įstatymą persiųsti teisininkams ir ekspertams iki tol, kol jis bus pasirašytas. Netgi po liepos 3 dienos surengtų akcijų ir piketų, liepos 12 į Ukrainą atvykus V. Putinui, jautėsi reakcija, kadangi Ukrainos tauta stipriai pakilo. „V. Putinas pasakė, kad nespaudžia Ukrainos įsijungti į muitų sąjungą, o V. Janukovyčius pasakė, kad Ukraina ir neskuba su tokiais žingsniais“, - pasakojo A. Medalinskas.
Taigi, visuomenininko nuomone, masinė protestų banga galėjo turėti įtakos tam, ir, pasak jo, Lietuva turi ko pasimokyti iš Ukrainos. Taip pat jis pažymėjo Ukrainos politinių partijų sugebėjimą sėsti prie vieno derybų stalo ir kalbėti, tokiu būdu, visi pareiškimai yra tarpusavyje suderinami.
